Sekmadienis, Rugp 19th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Ar yra gyvenimas iki mirties

Ar yra gyvenimas iki mirties - “Nešildo patys valgiai , o gyvybės darbas”

“Nešildo patys valgiai , o gyvybės darbas” VYDŪNAS

Pailsėti sustojome tuoj už kaimo, upės Kamenka pakrantėje. Aplink stačios uolos, viršūnes padabinusios berželiais. Dar nesiryžtame kopti į viršūnę. Vidinis žemės kirminas daug stipresnis už laisvą žvilgsnį nuo viršukalnės. Ir daiktus baisu palikti be priežiūros, o jeigu kas nušvilps? Saulė dar labai aukštai, todėl dar pakeliausime, nors stengsimės nepervargti, juk kelionė tik prasideda. Oras vasariškai šiltas ir nuostabūs vaizdai iš abiejų kelio pusių. Kiekviena uola skirtinga,su savo istorija ir praeitimi. Iš tolo šviečia baltas akmuo, kaip sniego sostas pušų žalume. Truputį priekyje iškyla skaudžiai raudona siena, gal čia raudų vieta? Dauguma uolų šiltai rusvo akmens, prie kurio malonu prisglausti, jis kvėpuoja gerumu. Žmonių nesimato, todėl mėgaujamės aromatais ir ramybe ir lėtai judame pirmyn.

Pagaliau sustojome, nors vietą rasti buvo labai sunku. Jei tik kiek lygesnė vietelė, reikia šokti per upelį arba bristi ir sušlapti kojas. Taip elgtis niekaip nesinorėjo, todėl klaidžiojom dar gerą pusvalandį, kol išdrįsome šokti per vos metro plotį siekiantį upelį. Iki saulėlydžio dar kelios valandos. Vakaras šiltas, saulėtas, tikras malonumas. Kalnų pašlaitės pilnos žiedų, kurie puikiausiai tinka salotoms. Žydi plautės, raktažolės, išlindusi ir viena kita rūgštynė. Valgyti daug nesinori. Maistą paruošiam kitai dienai: užmerkiam saują pupų, žirnių, grūdų ir atskirai sėmenų. Susitvarkysim, liks laiko ir dienoraštį parašyti. Kol kas nuovargis užgožia įspūdžius, kurių tiek daug.

Prieš išvykstant, pabandėme maitintis daigintais grūdais ir ankštiniais. Kodėl? O gi todėl, kad toks maistas sveria mažiau, nei konservų dėžutės, ir virti jo nereikia, vadinasi galėsime nekurti laužo (nors kirvį dėl viso pikto pasiėmėm). Tokį maistą užtenka išmirkyti (kaip prieš sodinimą). Energijos jis turi pakankamai. Legendos byloja kad Atlantidoje grūdai buvo naudojami, kaip kuras skraidančioms mašinoms. Jei nusprendėme trumpam užmiršti civilizaciją, reikia ir maistą pritaikyti.

Tautos išminčius Vydūnas pritaria: ”Nevalgykime ir negerkime karštų valgių ir gėralų. Vitaminus naikina ugnis - karštis. Kiekvienas daiktas, kurs ir žalias yra skanus, turėtų žalias būt ir valgomas. Žinokime, nešildo patys valgiai, bet gyvybės darbas... geriau susišildyti valgį valgant.”

Mūsų maisto atsargos ne tokios ir gausios: pupų, žirnių, žemės riešutų po 1kg, 0,5kg išlukštentų saulėgražų. Linų sėmenų maišelis (per naktį subrinkdavo puikiausias kisielius, kurį pasaldindavome medumi ir džiovintais vaisiais). Pasiėmėm ir pieno miltelių, tikėdamiesi, kad jie pakeis natūralų, žiupsnelis druskos, saldainiai-ledinukai. Visa kita tikėjomės nusipirkti kaimo parduotuvėse.

Jūs esate čia: Naujienos Ar yra gyvenimas iki mirties