Sekmadienis, Rugp 19th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Ar yra gyvenimas iki mirties

Ar yra gyvenimas iki mirties - Pirmos pažintys

Pirmos pažintys

Pirmas rytas be lietaus, tik tirštas rūkas. Kokia ramybė. Galima neskubėti, apsižvalgyti, pasigrožėti. Bunda po žiemos skruzdėlynai. Miškas skamba nuo gausybės giesmininkų. Pasigirsta ir gegutės kukavimas. Sako, kad gegutė pranašauja vasaros pradžią.

Nuo vakar vakaro mus stebi iš aukštybių. Galingi sparnai juda lėtai. Jis sklando kaip išradingas pilotas, panaudodamas oro sūkurius ir taupydamas savo jėgas. Tai erelis, čia jis vadinamas berkutu. Ir šiandien jis šalia mūsų. Tarsi apsauga, tarsi pranašas iš kito pasaulio. Mintys rimsta, pasijunti ne vienas šiame tolimame krašte. Saulė pasirodo tik apie pietus. Prajoja keletas raitelių su šautuvais. Šautuvai nekelia grėsmės, tai kaip gamtos dalis. Pirmą kartą saugiai pasijuntame dievo namuose. Lėtai tvarkomės daiktus, viską išsidžioviname. Nežinia, kada vėl pradės snigti, juk visada geriau būti pasiruošusiems netikėtumams.

Kiekvieną pavasarį ar po stipresnio lietaus visi keliai čia "nutiesiami" iš naujo -traktorius pravažiuoja ir sulygina paviršių, kol žemė dar neišdžiūvo.

Mes ir vėl kelyje. Šviečia saulė, kuprinės išdžiovintos, jaudintis nėra dėl ko. Bet tai tik iliuzija. Ant kelio pasirodo jautis. Jis nepririštas ir nusiteikęs gan nedraugiškai. Mes jam keliame nepasitikėjimą, o jis pasiruošęs ginti savo bandą nuo įsibrovėlių. Sustojame, gal jis dar apsigalvos? Ne, jis nesitrauks. Nusprendžiame pagudrauti. Susikimbame už parankių ir einame priešpriešiais. Mūsų triukas pavyko. Mes pasidarėme vienu žvėrimi, didesniu už priešininką. Džiaugiamės, taip išradingai įveikę kliūtį. Nuo įtampos ant padų sprogo sutrintos pūslės. Norisi prisėsti, nusiauti batus ir pasigailėti vargšių kojų, iki šiol nepatyrusių tokio streso. Varnalėšos lapas padeda. Ir vėl auniesi batais, ir vėl į kelią.

Priekyje laukia didingas vaizdinys. Per kalvas lėtai žingsniuoja kaimenė maralų. Jie panašūs į elnius, tik ausys ilgos, o snukis primena asilą. Smalsūs žvėreliai. Mes sustojome, sustojo ir jie. Stebime vieni kitus. Tai labai “brangūs” gyvūnai. Korėjiečiai perka jų ragus, vadinamus pantais. 1kg kainuoja du tūkstančius dolerių. Ragus galima nupjauti, kol jie nepradeda kietėti, o tai įvyksta 7-8 gyvenimo metais. Gyvuliams tai nekenkia ir neskauda, kiekvienais metais atauga nauji ragai. Vietiniai buriasi įkooperatyvus ir augina ištisas bandas. Iš pantų gaminami vaistai.

Vis labiau atsiveria akys. Pasirodo ir čia verda gyvenimas. Yra čia ir žmonių, ne tik gyvūnų. Keliu pralekia ir viena kita mašina. Nežinau, ar erkias galima priskirti gyvūnams, bet jų čia pilna. Pirmosios jau paragavo mūsų kraujo. Jų elgesys verčia mus priskirti jas prie parazitų. Gaila, kad neturime pinceto. Jau labai giliai jos spėjo įlįsti. Sužinojome, kad ir čia žmonės serga erkiniu encifalitu, net miršta, o mes nepasiskiepijome prieš išvykdami. Juk žinoma tiesa, jei ne laikas, nenutrūks tavo gyvybės siūlas. 

Jūs esate čia: Naujienos Ar yra gyvenimas iki mirties