Sekmadienis, Vas 25th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Ar yra gyvenimas iki mirties

Ar yra gyvenimas iki mirties - Čiornyj Anuj

Čiornyj Anuj

"Ir vieną kart, pavasari, tu vėl atjosi drąsiai.O mylimas pavasari, manęs jau neberasi.Sustabdęs juodbėrį staiga, į žemę pažiūrėsi.Ir žemė taps žiedais balta – aš diemedžiu žydėsiu."

Nežinia, ar tai buvo pavasario kerai, bet pilnatvės jausmas lydėjo visą kelionę. Kiekvienas žiedas ir krūmas sveikino mus ir dovanojo džiaugsmą. Gyvenimas pasidarė lengvas ir paprastas. Patirti įspūdžiai ir netgi nuovargis teikė malonumą. Kiekvieną dieną atrasdavome dalelytę naujo pasaulio, tokio artimo ir visiškai nepažįstamo. Nuo namų mus skyrė penkios valandos laiko juostoje. Ir daug, ir mažai. Visiškai kitas pasaulis su mums nežinomais įpročiais, tradicijomis ir žmonėmis. Mes net mokame vieną bendrą kalbą, kurios pagalba galėjome bendrauti.

Vaikystėje visas pasaulis telpa kambaryje, vėliau jis prasiplečia iki kiemo, dar vėliau apima ištisą kaimą ar miestą. Daugumai gyvenimas čia ir sustoja. Tik nedidelė dalis aplanko kaimynines šalis, bet ir tai tik ieškodami geresnio pragyvenimo. Ir tik nedaugelis, tokie kaip Magelanas, Beringas, Kolumbas išdrįsta norėti nepasiekiamo – atrasti naujas žemes ir padovanoti jas ateities kartoms. Tik dėka šių drąsių žmonių, gyvenime dažnai paniekintų ir nesuprastų, mes žinome, kad “Vis dėl to ji sukasi”, kad tarp Europos ir Indijos yra dar ir Amerika. Argi tai ne stebuklas?

Kelias vis vingiuoja į aukštyn. Patekome į pasaką: pavasaris su pirma žaluma ir vasaros karštis, kartu ir ruduo su savo derliumi. Dar galima rasti miške pernykščių uogų ir riešutų. Šis laiko gabaliukas tik kelios dienos, bet mes keliaujame kartu su juo. Kylame vis aukštyn, todėl kiekviename kaime matome sodinamas bulves ir pakelėse žydinčias žemuoges. Tai panašu į pasak? “Dvylika mėnesių”: viską dar matai, bet jau nieko nebėra. Keičiasi kalvų spalva: iš šviesiai rusvos jos dažosi šviesiai žalia, rausva, oranžine, mėlyna, geltona. Tikras pavasarinis pakilimas. Niekada nežinai, ką atneš šiandieninė diena? Išvarginti šalčio ir drėgmės, džiaugiamės šiluma. Bet neilgai, kai kelias dienas iš eilės karštis siekia virš +30oC, patirtas šaltis atrodo ne toks ir gasdinantis.

Aplinkinės kalvos paverstos ariamais laukais, kažkur išsislapstė upeliai. Kai kur tik randame drenažo vamzdžius, pratiestus po keliu ir per sprindį vandens. Vasarą, tikriausiai, ir to nelieka. Ištisą dieną kelias vingiuoja tarp suartų slėnių. Tolumoje traktorius labiau panašus į žaislinį. Per dieną tokį plotą sunku apdirbti, kartais prireikia savaitės. Kaimų gretimais nematėme, todėl iškildavo klausimas, kur miega artojai?

Kelias dienas tolumoje stebėjome juoduojančius kalnus, apaugusius beržynais. Niekaip negalėjome suprasti, kodėl nesimato žolės? Pagaliau, priėjome juos ir supratome. Pasirodo, pavasarį šiuose vietose dažnai nuo karščio ir sausros užsidega pernykštė žolė. Gaisrus sukelia ir žaibai. Ugnis viską nuniokoja. Augmenija atsigauna tik vasaros pabaigoje. Sustabdyti gaisrus sudėtinga. Gamtos stichijos siautėja, neleidžia apsnūsti. Žmonės linkę išlaukti šį baisų laikotarpį, neįleisdami ugnies į miškus. Pavadinimas Čiornyj Anuj - taip pat neatsitiktinis. Taigi, dvi dienas teko keliauti tarp nuodėgulių ir beveik be vandens, o tiksliau Čiornyj-Anuj apylinkėm. Tai buvo viena iš nedaugelio kelionės atkarpėlių, kai vandenį nešėmės kuprinėje. Tą niūrų vaizdą aštrino maumedžiai. Jie įdomūs savo sugebėjimu prisiderinti: jei auga šalia beržų, panašūs į beržus, jei šalia kedrų , supanašėja su jais. Jei auga vieni, primena siaubo filmus. Jokios formos - išsidraikę, išsikeroję. Vakaro prieblandoje atgyja pabaisų pavidalu. Tokie jie būna tik ankstyvą pavasarį, kol nesužaliuoja. Tai lapuočiai, tik vietoj lapų švelnūs spygliukai, augantys kuokšteliais. Turi jie ir savų privalumų -augalas, pilnas terpentininių dervų. Gydo nuo pūslės uždegimo.

Kad ir kaip keista, būtent šitos niūrios vietos mus dažnai nukeldavo į namus, į Lietuvą. Kiekvienas pokalbis baigdavosi prisiminimais apie tuos, kurie šiuo momentu taip toli nuo mūsų ir net neįtaria, kokias kliūtis mums tenka įveikti. 

Jūs esate čia: Naujienos Ar yra gyvenimas iki mirties