Trečiadienis, Geg 23rd

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Ar yra gyvenimas iki mirties

Ar yra gyvenimas iki mirties - Kas yra Kristus?

Kas yra Kristus?

Šper kokią valandą ir nužingsniuosime. Tik atstumai čia visada atrodo gerokai mažesni, nes ir po dviejų valandų ėjimo, šiandien būsime mieste. Iki jo netoli, bent taip mums pasirodė, pietų metas. Nusprendėme praleisti tą laiką prie upės - papietauti, išplauti galvas. Vanduo upėje toks šaltas, kad net smegenys sustingsta. ėme tikslo. Pats vidurdienis, Šatliekame retokai, kartą per savaitę, bet po to jaučiamės tarsi nuo galvos nuėmę puodynę. Karšta, todėl nusprendžiame ir išsiskalbti. Skalbiniai po pusvalandžio jau itą procedūrą sausiPaprasta ir patogu. Apsivilkti švariais rūbais taip pat didelė šventė. Nusimaudyti upėje? - ne, tai per drąsu. Vietiniai . Virvių ištempti nereikia, nes skalbinius išdėliojome ant pievos. maudosi tik rugpjūtyje, kai vasara pačiame įkarštyje, o dabar tik gegužio pabaiga. Vanduo upėje primena ką tik ištirpusį sniegą. Gal “ruoniams” tai ir įprasta?

Laikas pralėkė darbuojantis, neprailgo. Po trumpos valandėlės mes jau rajono centre. Yra vienas mūrinis dviejų aukštų namas, buvusi kontora. Keliai asfaltuoti, sankryžoje milicininkas reguliuoja eismą, yra ir viešbutis. Moterys trumpom suknelėm ir aukštakulniais, su šukuosenomis. Vyrai labiau pripažįsta džinsinius rūbus. Visi kažkur skuba, užsiėmę, kaip ir kiekviename mieste.

Ieškome vaistinės. Ji įsikūrusi maisto parduotuvėje, taigi tuo pačiu apsipirksime. Pasiilgome saldainių. Kuprines pastatėme prie parduotuvės ir vis dirsčiojame, kad kas nenuneštų. Vietiniams tai sukelia šypseną. Jie pasiūlo pasaugoti. Užsimezga pokalbis:

-"Ir ko jūs ieškote ? Gal dievo?" - išgirstame netikėtą klausimą.

-"Mes ieškome savęs, nes miesto šurmulyje pasimetėm. Nejaugi ir dievas tik tiek tenorėjo iš savo tobuliausio kūrinio? Kam jis tada sukūrė visą šį nuostabų pasaulį, jei tik vienetai nori jį pažinti ir suprasti? Ir kokios tos dieviškos savybės, kurių žmogus neišnaudoja, netgi neįtaria jas turintis?"

Dar vienas klausimas:

-"Kas yra Kristus?"

-"Dievo sūnus, toks , kaip ir mes žmogus."

Mūsų pašnekovui šis atsakymas labai patiko. Taip retai tenka išgirsti norimą atsakymą. Kristus - ne dievas, jis tik neužmiršo dieviškų sugebėjimų, kurie užrašyti kiekvieno širdyje. Tik žmogus retai kreipiasi į širdį, vis dažniau į piniginę. Pašnekovas džiaugiasi ir apdovanoja mus medumi. Medumi, surinktu tarpukalnėse. Jis palinkėjo mums sėkmės. Palinkėjimas gero kelio mus visada padrąsina. Žinai, tai ne tušti žodžiai, tai kalba širdis. Negali žinoti, kas mūsų laukia, gal ir susikirs dar mūsų keliai? Linkėdamas gero kelio, pasiūlė aplankyti olą baltame kalne už miestelio. Pasakojama, kad ten gyveno pirmykščiai žmonės ir ant sienų dar galima įžiūrėti piešinių likučius.

Kelionė neužtruko, greit pamatėme baltąjį kalną, išsiskirianti iš supančios aplinkos. Iki jo ne taip paprasta nusigauti, nes tiltas, o tiksliau tai, kas iš jo liko, nekelia pasitikėjimo. Tai tik keli judantys rąstai , o apačioje srauni upė. Su kuprinėmis nesiryžtame eiti į priekį. Paliekame jas šioje pusėje ir jau drąsiau žengiame pirmyn. Kalnas iš pradžių mums neatrodė didelis, tik niekaip nesupratome kokie balti paukščiai tupi aplink viršuje žiojėjančią angą? Tik, beveik užlipę, pažinome - tai buvo ožkos. Uoloje buvo drėgna ir tamsu, prožektoriaus spinduliu perbėgom sienas. Matėsi angos ir tunelis, nesiryžome eiti tolyn. Kai kur medžioklių fragmentai, sieninės freskos, iki šiol matytos tik per televiziją. Bandėme paveiksluoti, bet nei vienos nuotraukos nepavyko padaryti. Tai buvo susilietimas su praeitim, kurios migloti prisiminimai truputį gasdino.

Jūs esate čia: Naujienos Ar yra gyvenimas iki mirties