Antradienis, Vas 20th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Ar yra gyvenimas iki mirties

Ar yra gyvenimas iki mirties - Ir vėl išbandymas

Ir vėl išbandymas. Skiriama Aušrelei

Šiandien įveikėme dar vieną aukštumą - Krylyksko. Jos aukštis 1,7 km. Lyg ir ne toks didelis, bet kelias iki viršūnės buvo labai ilgas. Trečia diena kepina be mažiausio vėjo dvelksmo, oras sustingęs, tiesiog spaudžia prie žemės. Stengiamės atsilaikyti, bet šiluminis smūgis sustabdė mūsų judėjimą kelioms valandoms. Pirmą pagalbą turi mokėti suteikti kiekvienas, kitaip jos gali ir neprireikti. Valerjono ir gudobelės mikstūrų mišinys, vėsus kompresas ant kaktos ir miegas. Tikimės, kad tokių priemonių užteks. Ir tikrai, akys atšvito, jėgos atsinaujino. Pirmyn, pasiekti savo aukštumą.

Nors keliaujame būryje, kiekvienam ši kelionė subrandins skirtingus vaisius. Kokie jie bus, pamatysime tik po trijų metų. Tai ilgas procesas, toks pat ilgas kaip ir pasiruošimas kelionei, kaip ir šis kilimas, nors tęsėsi jis tik pusę dienos. Pamatėme viršūnę ir apsidžiaugėm. Paskubėjome. Priekyje dar laukė daugybė netikėtumų, nusivylimų ir atradimų. Mes dažnai neįvertiname situacijos, o po to seka tik pasekmės. Kiekvienas neapgalvotas judesys ar nežymiai šmėstelėjusi paika mintis dažnai atsisuka prieš mus pačius. Sunku patikėti, kad gautas saulės smūgis tik pasekmė laiku nepadaryto sprendimo prieš pusmetį, o gal ir prieš metus. Dabar belieka tik iškentėti ir tuo pačiu neleisti mintims toliau eiti ta pražūtinga kryptim. Mes keliaujame laukine gamta, kurios žmogus dar nespėjo sugadinti – įvesti civilizuotų dėsnių. Taigi, turime paklūsti gamtos dėsniams. Neaiškios situacijos ir sunkumai yra tik mūsų pačių minčių pasekmė. Puiki galimybė pamąstyti, peržvelgti savo gyvenimą. Išlaikyti dvasios stiprybę, kai žemė slysta iš po kojų ne taip jau ir paprasta. Nors reikia tiek nedaug - nepasmerkti, neįsižeisti, nesupykti, atsisakyti minčių, nukreiptų į aplinkinius, ir išlaikyti dvasinę ramybę.

Karalius Saliamonas ant žiedo buvo išgraviravęs žodžius: “Ir tai praeis”. Tai neginčijama tiesa. Viskas turi pradžią, ir viskas turi pabaigą. Kelionė pasibaigs, dar ilgai prisiminsime patirtus įspūdžius. Kokie jie bus priklauso nuo šios dienos sprendimo. Ne tiek nuo sprendimo, kiek nuo įdėto jausmo: pasmerkei - numetei savo ateities sėklas į pelkę, įsižeidei ar pasijutai neįvertintas – sviedei sėklas ant uolų, supykai – palikai jas dykumoje sudegti. Kokio derliaus gali sulaukti iš tokios sėjos? Mintis,tik akimirką šmėstelėjusi galvoje, ilgam gali sugadinti gyvenimą, bet mes greit pamirštame savo mintis ir dažnai stebimės žmonių agresija prieš mus, nepalankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis ar sunkiomis ligomis. Mes stengiamės gyventi šia diena ir jeigu mūsų gudrybės niekas nepastebėjo, stengiamės ją paprasčiausiai pamiršti.

Patyrėme tą dieną dar ir širdies smūgį, po kurio sunkiai kėlėmės, pamatėme ir kylantį pyktį, kurį bandėme įvertinti kaip skaudžią  pamoką, patyrėme ir džiaugsmą, kurį stengėmės pasidalinti su aplinkiniais. Gal visa tai tik išsigalvojimai? Laikas bėga greit, netruks ir vaisiai subręsti, tada ir galėsime spręsti. Taip norėtųsi, kad jie būtų gardūs.

Jūs esate čia: Naujienos Ar yra gyvenimas iki mirties