Ketvirtadienis, Spa 18th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Ar yra gyvenimas iki mirties

Ar yra gyvenimas iki mirties - O naktys tokios juodos

O naktys tokios juodos

Kiekviena diena pasibaigia naktimi. Ir ta pabaiga ne ką trumpesnė už pačią dieną. Kelionė dalijosi į du laikotarpius, kaip visas mūsų gyvenimas. Tai visai atskiri pasauliai. Ir jų valdovai visai nepanašūs. Mėnulis atspindi saulės šviesą, tik be šilumos, kaip veidrodis. Atrodo viskas taip pat, tik poveikis priešingas.

Pabudome vidurnaktį nuo įtampos. Kažkas “degino” mūsų viršūgalvius. Išlindome apsižvalgyti - priešais, visiškai žemai kabojo mėnulis. Jis buvo toks ryškus ir didelis, kad atrodė netikras, jo žvilgsnis kėlė vidinį nerimą. Viskas atrodė paslaptinga ir nesaugu. Aplink miškas, tolėliau girdėti upės šniokštimas, bet ir jie atrodė įsitempę nuo blyškios šviesos. Kitą vakarą palapinę paslėpėm tarp medžių, nesinorėjo vėl pabusti su nerimu širdyje.

Naktys ten, kalnuose daug tamsesnės ir žvaigždės gerokai ryškesnės. Miestai su savo neoninėmis šviesomis paslėpė nakties juodumą. Užterštas dujomis ir chemikalais oras padengė dangų pilku rūku, mėnulis išblyško, dažnai pasidengdamas rusvu šydu. Mes tiek įpratome prie kasdien mirštančios aplinkos, kad nebekreipiame į tai dėmesio. Ir tik ten, kalnuose, o tiksliau, grįžęs iš jų, pajutome, kokia graži mūsų Žemė, ir kaip mes ją naikiname. Darome tai pilnomis pagiežos, kerštingomis mintimis. Ir kiekvieną sykį nustembame, kad kažkur prasidėjo potvynis, išsiveržė ugnikalnis, išdžiuvo jūra ar plečiasi dykumos. Niekaip nenorime pripažinti, kad tik žmogus moka mąstyti ir kurti, tik vietoj kūrimo jis pasirinko griovimą. Taip pat supratome, kad katastrofa neišvengiama, jei ta mąstanti būtybė, žmogus, nepraregės.

Kiekvieną dieną mes artiname pasaulio pabaigą, galvodami, kad galima be galo tyčiotis iš Žemės ir niekada nereiks už tai atsakyti. Šiandieniniai vaikai jau nebežino, kas yra švarus oras ar vanduo. Ir niekas jiems neaiškina, tik pamoko, kad gerti geriau ne iš krano ir netgi ne iš šulinio, o nusipirkti. Nes ten viskas patikrinta, be bakterijų. Ir niekam nekyla klausimas: jei bakterijos neatlaikė to išvalymo, vieną dieną galime neatlaikyti ir mes? Žinoma, žmogus ne bakterija, nėra ko lyginti...

Apie žmogaus paskirtį prisiminėme grįžę, kai įkvėpėm užteršto oro ir pažvelgėme į naktinį dangų. Ten daug svarbiau buvo tai, kad nei sykio neradome visiškai lygios vietos nakvynei. Tai galva atsidurdavo per žemai, tai kojos per aukštai. Dar ir akmenys po šonais dažnai primindavo, kad miegame ne minkštoje lovoje, o po atviru dangumi, gyvos ir švarios gamtos glėbyje.

Jūs esate čia: Naujienos Ar yra gyvenimas iki mirties