Antradienis, Vas 20th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Ar yra gyvenimas iki mirties

Ar yra gyvenimas iki mirties - Užmirštos svajonės - kūno viršsvoris

Užmirštos svajonės - kūno viršsvoris

Mes visi svajojame ir visada  ko nors gyvenime siekiame, tik labai retai pasiekiame. Kodėl? Lyg ir susiklosto palankios aplinkybės, bet staiga dingsta noras, tai pasidaro nebeįdomu, nebetraukia. Arba iki to momento mes jau būname pamiršę svajones, vis dažniau jas pavadindami tuščiais jaunystės svaičiojimais ar vaikiškais kliedesiais. Mus pradeda bauginti šaltis, bijome prarasti turtą, visą dėmesį “skiriame” vaikams, kartu primesdami jiems ir savo svajones, net nesusimąstydami, kad ir jie moka svajoti. Ir iš lėto pradedame storėti. (Žinoma, to negalima pritaikyti visiems - juk yra žmonių, kurie net vaikystėje nesvajojo ir niekada netikėjo pasakomis). Pradžioje bandome mažiau valgyti, vėliau pradedame mankštintis. Niekas nepadeda, nes kūnas kaupia atsargas. Juk jo niekas neperspėjo, kad svajonės “atšauktos”. Jis vis tikisi, kad smegenų centras persigalvos ir įgyvendins savo projektus. Pasiekti tikslą – kaip strėlę iššauti. Jei truputį paskubėjai ar pavėlavai, taikinio nepasieksi. Jei strėlė per sunki, ar lankas per mažai įtemptas, pergalės nešvęsi. Prasti mes šauliai; svajojame padrikai, nuotrupomis, neužbaigdami minčių. Mūsų svajonės daugiau primena reklaminius klipus - nei pradžios, nei pabaigos: ”Jei gersi pepsi-colą, netroškins .” O kodėl šitą gėrimą, o ne vandenį? O jei ir taip netroškina? Argi tai svarbu? Jei per televizorių sako, tai žino. Ir vėl lekiam strimgalviais žemiškais keliais, nesurasdami minutėlės pažvelgti į dangų. Be tikslo, be džiaugsmo, be pakylėjimo ir vis ratu. Kasdien tie patys veidai ir vaizdai. Visiška monotonija, gražiai vadinama gyvenimu. Nepajunti, kaip namai apkerpėja ir tampi pelkės gyventoju. Norisi tik pavalgyti ir pamiegoti, kaip tam varliui. Tiesa, vieną dieną pas jį atsirado dar vienas noras – vesti. Lankas su strėle jau seniai “puošia’ sieną, taip nei karto ir nepanaudotas. Ir tik kasmet sunkėjantis kūnas primena žalios jaunystės svajas. Bet argi tau tai rūpi? - tu juk pelkių gyventojas.

Jūs esate čia: Naujienos Ar yra gyvenimas iki mirties