Penktadienis, Lap 24th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Girios medeliai, žali žal...

1. Girios medeliai, žali žaliuonėliai

GIRIOS MEDELIAI, ŽALI ŽALIUONĖLIAI I dalis

...nepamirškime, kad mūsų protėviai turėjo žymiai daugiau medžių, bet saugoti juos mokėjo kur kas geriau, o mes turime labai mažai, tad privalome gyvam medžiui ne tik taupūs, bet net šykštūs būti.

KAIP SUMANIAU KNYGELĘ PARAŠYTI, ARBA ĮŽANGA MAŽAJAM SKAITYTOJUI

Tai atsitiko gana seniai, kai ėjau šeštuosius ar septintuosius metus.

Karštą vasaros dieną, kai visi, kas gyvas, krutėjo prie šieno, drauge su tėvu dirbome vaistinėje. Tėvas tvarkė įrašus receptų knygoje, o aš kirpau etiketes. Dirbti reikėjo labai atsargiai - dideliame, per pusę stalo lape buvo keli šimtai smulkių etikečių, ir kiekvieną jų reikėjo labai atsargiai iškirpti. Kad ir girdėjau ką įeinant, kirpau nosies nepakeldama. Pasakęs: „Laba diena", - atėjėlis pasisakė pavardę; tėvas, paduodamas ranką, pasakė savąją. Tai jau įdomu. Nedideliuose miesteliuose talonų vaistams neišduodavo, ir atėjęs vaistų ligonis dažnai pasisako pavardę, - taip randa jau padarytą receptą. Vaistininkas savosios nesako. Tarsi atvykėlis tėvo nepažįsta, o šis žino, nors ir nematęs. Tikrai keista. O atvykėlis: „Kuo vardu būsi?" - lyg rimtai, lyg juokais klausia. „Iškaboje mačiau P, gal bendravardžiai?". Na, taip vaistinėje dar niekas nekalbėjo. Nebeiškenčiau ir pakėliau snapą. Dabar vitrina nebeužstojo, ir aš atvykėlį, tiek ir atvykėlis galėjo mane matyti.

Atvykėlis buvo aukštoko ūgio, apysenis, labai gyvų akių, balta drobine eilute, rankoje laikė tikrą kaimišką šiaudinę skrybėlę. „Mano duktė", -pasakė tėvas atvykėliui ir norėjo kažką man pasakyti, bet atvykėlis mirktelėjo ir ištiesdamas ranką pasakė: „Senis Pranys".

Su seniu Praniu susidraugavau dar tą pačią dieną, o kitą, besiruošiant į Taurapilį, ir pasakų prisiklausiau. Draugavome ir vėliau, iš senio Pranio daug pasakų išgirdau.

Kartą ir sako man Pranys: „Ką girdi, neužmiršk", kai sena būsi, mažiems persakysi...

Atėjo laikas Pranio priesaika, vykdyti - ogi žiūriu. Pranio (P.Mašioto pasakos knygutėse surašytos. Kų beveikti? Ėmiau ir pradėjau senų senovėje sektas, dar į knygas nesurašytas, pasakas sekti mažiems smalsiems.

Paseksi penkiems šešiems, na, dešimčiai, o vaikų daug. visi pasiklausyti nori - taip ir sumaniau pasakas knygelėn surašyti.

Surašytas pasakas perskaitė dėdės...

ir nunešė spaustuvėn.

...augiajam skaitytojui

Taip jau yra, kad vaikams skirtąja, knygelę anksčiau ar vėliau perskaito ir suaugę. Nenorėjau, kad šie tik cenzoriai būtų. Tad rinkdama ir derindama pasakas, bandžiau šį tą ir suaugusiam pasakyti.

Pasakų labai daug ir jų aprėpiamos sritys labai plačios, dažnokai dėmesį išblaškančios, tad atrodė verta pasirinkti kokios vienos srities, Pasirinkau pasakas apie medžius, tiksliau, - apie medžius liaudies medicinoje. Pasirinkau neatsitiktinai: ši sritis man žinomiausia, kol kas liaudies medicinos folkloras daugiausiai nuskriaustas, be to, mažiesiems medžiai, ryškiau įsimena negu smulkios žolytės.

Įžangai (Medelių kalba) panaudojau tikrų pasakų, tačiau jungdami atskirus skyrelius turėjau šį tą ir pati parašyti. Vartojau pasakų fragmentus gyvosios kalbos (tauragniškių šnektos) žodžius, pasakymus. Kiek galėjau stengiausi laikytis pasakų stiliaus.

Visas rinkinėlis perpintas liaudies medicinos žiniomis. Nuogastaudama, kad tai nepaskatintų nepageidautino gydymosi savomis priemonėmis trumpai įvertinau medžių gydomąsias ypatybes.

Medžiai ne tik rąstai, malkos, lentos - daugelio jų atliekos (Šakutės, žievės) ar miškininkams mažiau svarbios dalys (žiedai, lapai) vartojam vaistų gamybai. Jų paklausa didelė ir nuolat didėja. Atrodo, verta, sudominus vaikų kokiu žaliuoju medeliu, papasakoti, kam ir kaip jis naudojamas, kaip taisyklingai ruošti žaliavą. Ir parašiau pasakom lyg ir antrąją dalį, atskirtą nuo visos pasakos užsklandėle. Šiai daliai nei tarmiškų žodžių rinkau, nei stilių derinau, kad geriau skirtųsi.

Jūs esate čia: Naujienos Girios medeliai, žali žal...