Penktadienis, Lap 16th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Girios medeliai, žali žal...

1. Girios medeliai, žali žaliuonėliai - KAIP IEVA SAU GALYBĘ RINKOS

KAIP IEVA SAU GALYBĘ RINKOS

Regi, vakar giedri diena buvo, nei saulė debesin sėdo, nei dangus dūmavo, o atūžė atsibastė vėtra audringoji, vienus medžius raute išrovė, kitus laužte išlaužė, dar kitus žaibais suskaldė, o kuriuos paliko - tai nuogus plikus, be šakelių.

Regi, kaip gražiai Priepalos žmonės gyveno: laukuos darbus dirbo, gražiai kiemus žiūrėjo. Gražiai ir ievužė - devynių brolių seselė gyveno. Tų rudenį rengėsi ievužė į jaunamartes tekėti, nuo pat pavasarėlio balta skara gobėjo.

Regi, gražiai gyveno, o atlėkė atpleškėjo pikti atėjūnai, ką mušte užmušė, ką kankinte nukankino, sodybas dūmais paleido.

Nesikentė žmonės ir kėlėsi visi atėjūnų mušti. Išėjo ir ievutės devyni broleliai, dešimtas bernelis.

Palydėjo ievužė kareivėlius ligi paraistėlio ir sako:

- Čia būsiu, čia lauksiu, nors amžių prastovėt reikėtų.

Didi karė buvus, atėjūnus mušte išmušę, brukte išbrukę, bet ir daug bernelių galveles padėjo. Žuvo ir devyni broleliai, dešimtas bernelis.

Kas namo grįžo, ką nebegrįšiant kaimynai pasakė, tik niekas neinsidrąsino ievužei pasakyti. Laukė laukė ievužė pargrįžtančių, jaunystėlę pralaukė, laukė suaugusio žmogaus gyvenimą - ir gyvenimą pralaukė, laukė visą senystę - ir senystei pargrįžtančių nesulaukė.

Tiek laukus nesulaukus, vis dar norėjo ievužė laukti ir pradėjo šauktis, kas laukti padėtų.

Atsišaukė medžių motina ir sako:

- Aš tau, ievuže, laukti padėsiu, tik pasirink sau kokią galybę.

Pradėjo ieva galybę rinktis. „Maža buvau, motušė žiūrėjo - nežinau, ko mažiems reikia; jauna buvau -vargų nemačiau; negaliu nei mažųjų, nei jaunųjų galybės rinktis. Nei aš jaunamarte buvau, nei aš vaikelius auginau - nedera man moterų galybės rinktis. Kai pamačiau, tai tik senystę. Spaudžia, veržia dusulys krūtinę - nežinau, ar iš susigraužimo, ar iš rūpesčio, ar iš gailesčio, ar iš didelio laukimo."

- Testą bus mano galybė dusuliui. Kai maža buvau, ar to vargo nebuvo, ar jo neregėjau; kai užplūdo akys ašarom - pro ašaras nieko nebemačiau. Testą bus mano galybė akių šviesumui.

Patiko medžių motinai ievužės galybė ir paliko j paraistėje stovėti. Kas pavasarį balta skara gaubia ievos žiedus nuo dusulio, nuo sunkumo geria, ievos žiedų rasa, žiedų mirkalais - akis prausia.

**

Erškėtinių šeimos augaluose, ypač kaulavaisiuose, yra amigdalino arba jam labai giminingų junginių, jie veikia širdį. Šie junginiai nepatvarūs, greit suskyla, todėl ir „karčiųjų migdolų vandenį", ir vyšnių, ievos ar karčius abrikosų branduolius labai retai bevartoja. Tačiau negalima pamiršti, kad šie junginiai nuodingi ir nedera jų valgyti. Galima pasigardžiuoti abrikoso ar migdolo branduoliais, jei jie saldūs, bet jei karsteli, panašaus kvapo kaip vyšnių branduoliai, ir 4-6 suvalgius gali jokie vaistai nepadėti. Lygiai galima apsinuodyti ir persikų, vyšnių, slyvų branduoliais, nenokusių obuolių sėklomis.

Ievos žieduose tikrai daug stipriai dezinfekuojančių, fitoncidinių medžiagų. Ir seniau, kol nebuvo patogesnių vartoti vaistų, ievos žiedų mirkalai tikrai padėdavo lengvais akių uždegimo atvejais. Deja, šie junginiai nepatvarūs. Bet, jei ištiko nelaimė, stipriai pridulkėjo akys, krislas įdirgino, o poliklinikos pasiekti negalime, tiks ir ievos. Išplovę ir pašalinę krislą, sutrinkime 1-2 žiedų kekes su švariu vandeniu, pamirkykime švarų skudurėlį trupinėlių neužgriebdami ir uždėkime keliolikai minučių. Pakeitę tamponą, aptvarstykime akį. Pasiekus polikliniką ar medicinos punktą, gydyti bus lengviau. 

Jūs esate čia: Naujienos Girios medeliai, žali žal...