Antradienis, Vas 20th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Girios medeliai, žali žal...

1. Girios medeliai, žali žaliuonėliai - LIEPOS GALYBĖS

LIEPOS GALYBĖS

Girios medeliai, katrie sau skyrium būna, tik kartą per tūkstantį metų krūvon sueina.

Suėjo kartą krūvon visi girios medeliai. Apsidžiaugė visi krūvon suėję, kaip besveiki, kaip begyvi klausinėjasi, pasakojas. Tik neilgai gražiai buvo. Kiek pasikalbėję, kiek pasidžiaugę - kėlautis pradėjo. Kas kokia galybe giriasi, tik viena liepa tyli.

Ir pradėjo medeliai šnibždėtis:

- Rastum, liepa nei kokios galybės neturi, kad nesikėlauja.

Šnara, šniokščia visi medeliai - liepa lygu negirdi. Neiškentė čiaukšna drebulė ir sako:

- Rastum, sesele liepele, už kitas vargingesnė, rastum, neturi jokios galybės?

Ramiai klausėsi liepa čiaukšnos drebulės kalbos ir sako:

- Kol visu pulku ūžėt, nederėjo man šnekėti, kad jau klausto klausi - pasakysiu: turiu galybę, ir dar ne vieną, apsakysiu tik savo lapų galybę. Mano lapuose trys galybės: nuo sumenkimo, nuo vidurių supykimo, nuo odos atkiurimo.

Epušė iš gėdos net nuraudo.

Suėjo girios medeliai antru kartu krūvon. Apsidžiaugė visi krūvon suėję, kaip besveiki, kaip begyvi klausinėjas, pasakojas. Tik neilgai gražiai buvo. Kiek pasikalbėję, kiek pasidžiaugę - kėlautis pradėjo. Kas kokia galybe giriasi, tik viena liepa tyli.

Ir pradėjo medeliai šnibždėtis:

- Rastum, liepa nei kokios galybės neturi. Turėtų -pasikėlautų.

Šniokščia, šnara visi medeliai - liepa lygu negirdi. Neiškentė broliai alksniai ir gundo vienas kitą:

- Tujei paklausk, tujei paklausk. Mažesnysis ir sako augesniam:

- Nedera man, mažesniam, klausti, tu augesnis, tu vyresnis, tujei ir klausk.

Pasitempė augesnysis, dar aukščiau galvą atmetė ir sako:

- Rastum, seselė liepelė, už kitus vargingesnė, rastum, neturi jokios galybės?

Ramiai klausėsi liepa stačios alksnio kalbos ir sako:

- Kol visi pulku ūžėt, nederėjo man šnekėti, kad jau klauste klausi - pasakysiu. Turiu galybę, ir dar ne vieną. Apsakysiu tik savo žiedų galybę. Mano žiedų galybė - nuo krūtinės sunkumo, nuo kaulų laužymo, nuo dieglių diegimo; mano žiedų galybė - nuo valgio nepriėmimo, nuo vidurių supykimo; mano žiedų galybė - nuo sumenkimo, mano žiedų galybė - nuo šerpetų, nuo spaugų, nuo dedervinių. Tokia pirmoji mano žiedų galybė. Tai virtųjų žiedų sunkoj. Mano žiedų galybė nuo rūpesčių, nuo susigraužimų, nuo sunkumų, nuo užsitrenkimų. Tokia antroji mano žiedų galybė. Tai mano žiedų gražumėly, tai mano žiedų kvapumėly. Mano žiedų galybių galybė - tai medaus saldybė. Kokia medaus galybė -bitelės paklausk.

Alksnis iš gėdos net paraudo.

Suėjo girios medeliai trečią kartą krūvon. Apsidžiaugė suėję, kaip besveiki, kaip begyvi klausinėjas, pasakojas. Tik neilgai gražiai buvo. Kiek pasikalbėję, kiek pasidžiaugę - kėlautis pradėjo. Kas kokia galybe giriasi, tik viena liepa tyli.

Ir pradėjo medeliai šnibždėtis:

- Rastum, liepa nei kokios galybės neturi, kad turėtų - pasikėlautų.

Šnara, šniokščia visi medeliai - liepa lygu negirdi.

Neiškentė išdidusis ąžuolas, plačiai išsikėtojo ir sako:

- Rastum, seselė liepelė, už kitas vargingesnė, rastum, neturi jokios galybės?

Ramiai klausėsi liepa šiurkščios ąžuolo kalbos ir pasiklausius sako:

- Kol visi pulku ūžėt, nederėjo man šnekėti, kad jau klauste klausi - pasakysiu. Turiu galybę, ir dar ne vieną, tik nežinau, katrą tau apsakyti? Ar karnos galybę, ar branduolio galybę?

- Tiek jau ten būta to tavo branduolio, tokia jau jo ir galybė, - puikuojasi ąžuolas. - Mano tai bent branduolys, verčiau apsakyk karnos galybę.

- Kad karnos klausi, - sako liepa, - karną ir apsakysiu. Mano karna ir kaulą, ir vidurius suveržia, tokia mano karnos galybe.

- Nugi, nebloga galybė, - taiko ąžuolas savo žodį viršun uždėti.

- O dabar, - sako liepa, - kad ir neklausi, pasakysiu, kokia ta mano branduolio galybė, rastum, ne suvisai maža, kad senysta bijo.

Ąžuolui iš gėdos net gilės apkarto.

Kai ketvirtas tūkstantis metų baigsis, kai vėl sueis kartu girios medeliai, gal pasakys liepa ir dar kokią galybę.

**

Liepos lapuose daug vertingų, riebaluose tirpstančių vitaminų, gleivių, lengvai virškinamų maisto medžiagų, Švelnios ląstelienos. Seniau liepos lapienė ar lapų košė būdavo dažnas patiekalas ir bado nemačiusiose trobose. Dabar vaistams liepos lapus vartoja labai retai. Nedaug jų ir tesuvartoja. O maistui, ypač pavasarinėms salotoms, liepos lapai labai praverstų. Beje, ne viena geresnė šeimininkė moka tokias salotas pagaminti. Galime jomis ir vasarą gardžiuotis - tik reikia atvašų paieškoti - jų lapai Švelnesni. Dėmėti, rūdėti lapai nei vaistams, nei maistui netinka.

Nors įvairiems nušalimams gydyti turime ir labai stiprių vaistų, liepos žiedai nenustojo vertės ir Šiandie n.Tik jei vieną du vakarus pagerėjus liga nepraėjo, matyt, vienų liepžiedžių nepakaks, reikia į gydytoją kreiptis. Nedera liepžiedžių arbatą duoti paaugliams arba senstantiems, bent jau nepasitarus su gydytoju. Tiek senstančių, tiek bręstančių organizmas labai jautrus, ir liepžiedžiai gali pakenkti.

Nenustojo reikšmės ir liepų grožis, nenustojo ir liepų žieduose sukaup­tas puikus nektaras - medaus žaliava. Tad renkant liepžiedžius reikia į tai atsižvelgti. Liepžiedžių rinkimą pradėkime, kai į pietus nukreiptojo medžio pusėje visi žiedai prasiskleidžia ar lieka po vieną pumpurą. Kitose pusėse dar neperbrendusių žiedų bus daugiau, ir nors dalis pietinių be-džiūstant nubyrės - visa žaliava dar bus gera. Pradėkime žiedus rinkti apie pusiaudienį - bitės beveik visą nektarą išneša rytmetį. Ir medaus surenka­ma daugiau, ir bitės netrukdo žiedus skinti.

Liepa ne tik puošia, duoda vertingų žaliavų, bet ir tinka eroziniams šlaitams stiprinti. Kai auginame liepas medienai - sodiname jas tankiai, jei ketiname ruošti žiedus ir gauti daug nektaro - tinka sodinti retai: 8-10 m tarpueiliais ir 3-4 m tarpais eilėse. Tokius retus želdinius patogu derinti su pašarinių žolių auginimu. Dieną juose gyvuliai randa pavėsį poilsiui. Retai sodinant labiau tinka paaugę medeliai: 1,5-2 m aukščio, 3-4 cm storio. Kad dar neprigijusių vėjas neišjudintų, verta pririšti prie kuolų. Kad greičiau sustiprėtų ir geriau augtų - duobes (ypač stipriai nuplautuose šlaituose) verta užpildyti trąšesniu dirvožemiu. Ir skinti patogiau, ir žydi gausiau, kai medeliai būna žemi, kelialiemeniai, pakerpami apie 2 m aukščio.

Nuo pakirptų medžių ar jaunų medelių, nuo žemės ar žemomis kopėtėlėmis pasilypėjus, galima nuskinti pačius žiedus: visą žiedyną su balsvai žalia, kiek persišviečiančia, standžia pažiedėle. Nuo didelių medžių sodo žirklėmis (sekatoriais) reikia nukirpti plonas (maždaug pieštuko storio) Šakutes ir jau nuo kirptų nuskainioti žiedus. Nukirptos liepos vėl gausiai žydi trečiais metais. Tad ir renkant žiedus reikia apkirpti kas trečią medį -žiedų turėsime kasmet, arba dalį medžio. Ant medžio galima net puošnius raštus - spirales, raides išrašyti. Per kelis medžius - ir visą sakinį parašyti.

Žiedus nuskynę, šakučių neišmeskime. Galima jas sušerti triušiams tuoj pat, o dar geriau - surišti ir išdžiovinti žiemai. Džiovintų lapuotų šakučių žiemą ir kiškiai, ir stirnos laukia.

Nuskintus žiedus reikia puriai sudėti gerai vėdinamoje patalpoje arba padžiauti lauke, pavėsyje. Tik lauke padžiovus būtinai reikia nakčiai įnešti į patalpas arba gerai apdangstyti, kad rasa nepagautų. Pirmą dieną žiedus reikia 2-3 kartus pavartyti, vėliau pakanka ir 1-2 kartus.

Pakelėse, miesto gatvėse nei liepų žiedai vaistams, nei lapai maistui netinka.

Seniau liepų karnas vartodavo tvarsčiams, o nuovirus - nuo viduriavimų. Patiems viduriavimų gydyti neverta - infekcinių liepos nuovirais neišgydysime, tik užvilkinsime, o tvarsčiams yra parankesnių medžiagų.

Liepos branduoliuose yra daug aliejaus, hormonų. Kartais juos galima vartoti nuo sklerozės, harmonių sutrikimų; kada ir kaip vartoti, nurodyti gali tik gydytojas.

Jūs esate čia: Naujienos Girios medeliai, žali žal...