Šeštadienis, Rugp 24th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Girios medeliai, žali žal... 3. GIRIOS MEDELIAI, ŽALI ŽALIUONĖLIAI

3. GIRIOS MEDELIAI, ŽALI ŽALIUONĖLIAI - KAIP ĄŽUOLAS VIENAS PALIKO IR KAS IŠ TO NUTIKO

KAIP ĄŽUOLAS VIENAS PALIKO IR KAS IŠ TO NUTIKO

Visi medeliai galybes pasirinko, tik ąžuolas - ne.

- Kam man galybę rinktis, aš už kitus medžius galingesnis! - kėlaujasi ąžuolas prieš kitus medžius, stiprumu aukštumu giriasi, galingumu platumu puikuojasi.

Pasižiūrėjo pušis - ne jai ąžuolo tvirtumui lygintis:

- Keliauk laimingai, broleli, negaliu lygintis, neturiu tokio tvirtumo.

Ir atsiliko. Ąžuolas nė negrįžtelėjo. Pasižiūrėjo ėglius - toli ligi ąžuolo augumo:

- Keliauk laimingai, broleli, kur man mažam besuspėti.

Ir atsiliko. Ąžuolas nė nelinkterėjo. Pasižiūrėjo obelis - nėjai ąžuolo šakas priskėsti:

- Keliauk laimingai, broleli, negaliu lygintis, neturiu tokio skėtrumo.

Ir atsiliko. Ąžuolas tiku tiku grįžtelėjo. Pasižiūrėjo žilvitis - toli ąžuolo metuotumo:

- Keliauk laimingai, broleli, tujei dar jaunas, aš jau senas, kur man senam besuspėti.

Ir atsiliko. Ąžuolas tiku tiku grįžtelėjo. Tik liepa gajuonėlė, tik eglė žaliuonėlė ąžuolą lydėjo. Pasižiūrėjo liepa - toli toli ąžuolo viršūnė - nepasieksi.

- Keliauk laimingai, broleli, kur man tave bepasiekti. Ir atsiliko.

Pasižūrėjo eglė - toli jai iki ąžuolo platumo:

- Keliauki, platėki laimingai, broleli, kur man lieknai sulig tavim pagalėti.

Ir atsiliko.

Grįžtelėjo ąžuolas - vienas beeinąs. Dar aukščiau galvą iškėlė, dar plačiu šakas išskėtė - nebėr prieš ką pasikėlauti.

Sušlamėjo ąžuolas visais lapeliais - niekas nenugirdo, neatsiliepė.

Suruko, susidūmojo ąžuolas ir užmiršo lapelius mesti.

Medžių motina dar nemigus buvo, pamatė, kad ąžuolas lapų nemeta ir sako:

- Ąžuolėli sūneli, ko lapelių nemeti. Kad tu lapelių nemesi, kuom aš sena segėsiu.

- Neberūpi man lapeliai, pasilikau vienas be seselių, brolelių, nebėr man su kuom pasitaryti, nebėr man su kuom pasikalbėti.

Įmigdama medžių motina ką pasakė, bet per miegus tik suniurnėjo - nenugirdo ąžuolas aukštai galvą iškėlęs. Taip ir nežinojo ąžuolas, ar motina liepė lapus mesti, ar su lapais būti, ar ramino, ar griaudino. Nežinodamas pradėjo po kokį lapą mesti, kitą pasilaikyti. Tai peržiem po vieną ir mėčiojo.

Nusibodo ąžuolui vienam būti, nusibodo vienam dūmoti, susigraudino ąžuolas: „Ką aš vienas beveiksiu, nėr man brolelių pasitaryti, nėr man seselių pasikalbėti, ko aš vienas skyrium būsiu - geriau nesprogsiu, geriau nebežaliuosiu".

Ir nesprogo ąžuolas medeliam susprogus, ir nesprogo ąžuolas medeliam sužaliavus.

Sulapojo medžiai, sučiulbėjo paukšteliai ir nubudo miegą miegojusi medžių motina. Atsibudusi apsižiūrėjo, kaip medžiai besveiki, žiūri - ąžuolas nesprogęs.

- Sūneli ąžuolėli, kodėl lapų nesprogdini?

- Ko aš besprogdinsiu, - gailaujasi ąžuolas. - Kėlavausi prieš brolius, kėlavusi prieš seseles - jie sau pasiliko, mane vieną paliko. Nebėr man brolelių pasitaryti, nebėr man seselių pasikalbėti. Ko aš vienas skyrium būsiu, geriau suvisai nebebūsiu.

- Ąžuolėli sūneli, - kalbina medžių motina, - jei tu nebebūsi, prie ko aš sena būsiu, kas medelius žiūrės.

Pasigailėjo ąžuolas motinos, pasigailėjo medžių ir išsprogdino žiedelius.

- Ąžuolėli sūneli, - vėl kalbina medžių motina, - jei tu nesprogsi, kuom aš sena gobėsiu?

- Kaip aš, motule, sprogsiu, - vėl gailaujasi ąžuolas, - nėr man brolelių pasitaryti, nėr man seselių pasikalbėti, kad nors kas geru žodžiu paminėtų, kad nors kokią galybę turėčiau.

- Kokią , vaikeli, aš tau beduosiu, - visas kitiem išdalinau.

-Tai duok kokią, kurios kiti neturi, per tvirtumą nuo brolių, seserų atsiskyriau, - duok man tvirtumo galybę.

Patiko medžių motinai ąžuolo kalba ir davė ąžuolui tvirtumo galybę: kam džiovės pristoja, niekas nebevaduoja - ąžuolo gilių geria, atsikelia.

**

Ąžuolo gilėse, žievėje daug kartumynų, tanidų: tinka apetitui pagerinti, virškinimui reguliuoti (viduriams kietinti). Daug gilių suvartoja ir kavos pakaitalų gamybai. Medicinos reikalams vartoja jauną žievę. Ąžuolai -didelis mūsų miškų turtas, dėl to žievę reikia apdairiai rinkti. Renkama tik plona, blizganti žievė nuo plonų šakų ir jaunų retinimo metu iškirstų stiebų. Nuluptą žievę džiovina lauke ar pastogėse. Nuo geležies tanidai juosta (susidaro rašalas), tad lupti reikia tvirta skiedra, kauliniu ar plastmasiniu pleišteliu, akiavimo peilio liežuvėliu, o geležiniu peiliu tik įpjauti. Darome 2-3 išilginius rėžius per visą lupamą stiebelį ir kelis skersinius kas 25-30 cm.

Jūs esate čia: Naujienos Girios medeliai, žali žal... 3. GIRIOS MEDELIAI, ŽALI ŽALIUONĖLIAI