Antradienis, Vas 20th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Gyvačių karalystė

Gyvačių karalystė - GYVAČIŲ TEISĖ

GYVAČIŲ TEISĖ

Atrodo gyvačių teisė paprasta ir aiški: kaip ir kiekvienas gyvūnas, gyvatės turi teisę gyventi ir išlikti, kaip ir kiekvienas gyvūnas, turi teisę pasirūpinti sau maisto. Gyvates - medžiotojos, tad turi teisę žudyti, žudyti tiek, kiek joms reikia, o ne pramogai, kaip mėgsta žmonės. Turi teisę gyvatės ir gintis. Jei maisto daug, medžiojamas plotas gali būti ir mažesnis, arba viename plote gali būti ir kelios gyvatės. Jei grobio maža, stipresnioji gali plėstis medžiojamąjį plotą, silpnesnė turi pasitraukti, o gal ir stipresniąją pamaitinti. Jei varžytis nėr dėl ko, gali ir daug gyvačių susitelkti, pavyzdžiui, žiemai po vienu kelmu , lapų krūvoje ar drevėje. Šildytis saulės atokaitoje taip pat gali ne po vieną: ant Krašuonos tiltelio Tauragnų-Utenos vieškelyje, netoli Mockėnų, būdavo ir po keliolika. Mėgo tą tiltelį, ypač apie vidurdienį. Didelė gyvačių teisė gyventi, labai didelė, nes pagrindinis jų maistas - smulkūs graužikai. O šie nors ir ne savo noru, bet per nelemtąją blusą, tarpiniai maro šeimininkai.

Gyvatininkai žino žymiai sudėtingesnę gyvačių teisę, ir geriausiai ją galėtume suprasti iš žadėjimų, t.y. akivaizdžių ar telepatinių gyvatininko pokalbių su gyvate, dažniausiai kada tenka gelbėti gyvatės kirstąjį. Visų žadėjimų, aišku, negalėsime čia nagrinėti, bet pažiūrėkime į kelis.

 

I Psyk rut kstvi kliude

psyk rut kipivi kliude

Netyč rut tvi kliude

netyč rut tvi kliudė               (išmuštinai)

 

II Sapa kyksa taru kaipja kliuvi dede

Sapa kyksa taru kaipja kliuvi dede

Tyne čiaty tara vita dekliu

tyne čiaty tara vita dekliu                  (suverstinai)

 

Pavartę daugelį žodynų gal ir surankiotume tuos žodžius, tik labai vargu ar susidarytų koks prasmingas derinys. Magijoj, žinoma, nėr ko ir norėti kokios prasmės, gal tai ufonautų ar kokių dvasių kalba. Tik nepamirškime, kad magija gimsta tada, kai daiktas ar veiksmas išlieka, bet neišlieka aplinkybės, kaip jis buvo vartojamas. Pavyzdžiui, kauline ietimi smeigiančiam žvėrį medžiotojui reikėjo šokinėti dar vikriau, negu šiandie šokinėja ispanų toreadoras; kai atsirado svaidomoji ietis, medžiotojui nebereikėjo švaistytis prie pat žvėries, bet jaunuolius tebemokė visų tų judesių, kurie buvo reikalingi jų seneliams; ir nors pagrindiniu medžioklės įrankiu vėliau tapo lankas, proproprosenelis tebemokė tų pačių judesių. Ką gi, jie lavino vikrumą ir jėgą, medžiotojui buvo naudingi, bet jau netiesiogiai. Jie po truputį kito, nebeteko pirmykštės prasmės, nebuvo pačia medžiokle, bet medžiotojų šokiu, pasakojimu apie buvusią medžioklę arba pasiruošimu būsimai, tapo magija. Šiandien iš medžioklės ritualinių šokių etnografai moka sužinoti ne tik apie gerbiamas dvasias, bet ir medžiotojų buvusių kartų buitį. Pamėginkime pašnekinti žadėjimus ne žodynu, o juos kiek pamiklindami. Pradėkime nuo adverto žadėjimo. Šio tipo užkalbėjimams (o besiruošiant mokytis žadėjimų - ir piemenų tauškimams) būdingas pastovus įterptinis skiemuo, šiuo atveju -"pa": išbraukykime juos - ir nebeliks magijos.

Tais laikais, kai buvo kuriami žadėjimai, gramatikų niekas nerašė, bet skirstyti žodžius skiemenimis žmones mokėjo. Ir ne tik skiemenimis skirstė, bet ir juos derino. Vokiečiai mėgaute mėgaujasi "kilometriniais" žodžiais, mes trim atsikvėpimais ištariamų lyg ir neturime. Yra trumpučių ir trumpų, yra keliaskiemenių, o šit žadėjimai visi skaidomi į dviskiemenius. Kad ir labai dažnai kartojama maldelė į Saulę (arba saulynų, saulei skirtų žadėjimų dalis), lyg ir nebe lietuviškai skamba: "Saula matu ladun gumaj dama nelink kiemą mūsų".

Kodėl taip žodžiai dviskiemeninami - nebent kalbininkai galėtų paaiškinti, bet jie, regis, ir savų rūpesčių turi sočiai.

Trišakis gyvatės kirtimo žadėjimas - vienas pagrindinių; dauguma kitų - arba jo dalys, arba nežymūs variantai. Žadėtojo valia žadėti tiesiu žodžiu, t.y. nešifruotai, arba pasirinkti kurį nors šifravimo būdą, įterpti kokį pastovų skiemenį, sukeisti skiemenis vietomis, sudėlioti visus žodžius dviskiemeniais ar per visą žadėjimą išleisti kokį garsą, t.y. žadėti išmuštinai. Žadėtojo valia ir pasirinkti žadėjimo šaką - išsiaiškinęs visas kirtimo aplinkybes, nustatęs, kas kaltas, žadėtojas pasirenka ir tam atvejui tinkamą žadėjimo šaką. Nenagrinėdami visų galimų variantų, pasižiūrėkime visas tris šakas.

 

Įžanga visoms šakoms:

Pasakyk rūta kas tavi kliude

pasakyk rūta kaip tavi kliude.

Šaka pirmoji:

Netyčia tavi rūta kliude

netyčia tavi rūta kliude

Neturėk piktybes rūta

neturėk piktybes rūta

 

Parodyk gerybį parodyk

gerybį parodyk gerybį

 

Parodyk gerybį nuo šios dienos

nuo NN nuo šia dūsterėjima

 

Parodyk rūta gerybį

dekavosim tau rūta gražiais žodžiais

gražiais žodžiais rūta.

Šaka antroji:

Neteisi rūta neteisi rūta

Nekaltų kliudei rūta nekaltų kliudei rūta

Atsiimk savo piktybį

atsiimk sava piktybį

Atsiimk sava piktybį nuo šios dienos

nuo NN nuo šia dūsterėjima

 

(NN-paros metas, pvz.,   "nuo aušros, dienos" ir pan.)

 

Liepiu tau rūta sava žodžiu

Liepiu tau rūta žemės žodžiu

Liepiu tau rūta Indrajos žodžiu

Liepiu tau rūta Saulas žodžiu

Atsiimk sava piktybį nuo šios dienos

nuo NN nuo šia dūsterejima

Jeigu neatsiimsi sava piktybes,

atsivers pa tavimi šalta žeme

užaks tau tyras unduo

užtems tau šviesi saulala

atsiimk sava piktybį

nuo šios dienos

nuo NN nuo šita dūsterejima

Šaka trečioji:

Nekaltai rūta tavi kliude

nekaltai tavi rūta kliude

Teisingai kirtai rūta

Teisingai kirtai rūta

 

Galiūnė rūta galiūnė rūta

teisinga rūta išmintinga rūta

didžiūnė rūta būk gailestinga

pasigailėk senų tėvelių

pasigailėk mažų vaikelių

nebausk senų nebausk mažų

dėl viena kvaila

 

Sasula rūta prašau gražiais žodžiais

buvai teisinga būk gailestinga

pasigailėk senų tėvelių ir mažų vaikelių

prašau gražiais žodžiais atsiimk sava galybį

nuo šios dienos nuo NN nuo šia dūsterejima

meldžiu tave rūta gražiais žodžiais.

 

Žada kirtimą ir paprasčiau, kad ir "Kam gi tu kliudei?"

Nei ašei kliudžiau tavi

nei tujei kliudei mani

tai mudviem abiem gražu

Nei aš kliudžiau giminį tava

nei tu kliudei giminį mana

tai mudviem abiem gražu

 

Nei ašei kliudžiau vaikus tava

nei tujei kliudei vaikus mana

tai mudviem abiem gražu

 

Kam gi tu kliudei NN mana

argi tau gražu argi tau gražu

(NN gyvulio vardas ar plaukas, pvz., bėriokų, širmutį, deglutį)

 

Prašau žodžiais gražiais

atsiimk piktybį na NN mana

tai bus tau gražu

 

Atsiimk piktybį na NN mana

neturėsiu piktybes nei tau

nei giminei tava

nei gyvuliams tava

tai bus visiems gražu

Kad neatsiimsi piktybes sava

kad neatsiimsi piktybes sava nuo NN mana

kelsiu sūdžių prieš tavi

argi bus tau gražu?

 

Kad neatsiimsi piktybes sava nuo NN mana

kelsiu sūdžių prieš giminį tava

argi bus tau gražu?

 

Žodžiais gražiais prašau

atsiimk piktybį na NN mana

tai bus mudviem gražu.

 

Gyvačių bendruomenė įsivaizduojama tokia pati, kaip ir žmonių: su gimine, vaikais, net su gyvuliais. Matyt, tai žmonių bendruomenės ir gyventi toje bendruomenėje reikia, kad būtų gražu. Beje, frazė "kad būtų gražu" gan dažnai minima ir tada, kai nepatogu ką barti, pavyzdžiui, katinėlį bara, kam jis nugirdęs tėvelį, argi jam esą gražu. Iš mandagumo, matyt, negalima barti patį šeimininką, tad sutartine bara katinėlį juodaauselį.

Trišakiame žadėjime gyvatė baidoma, kad po ja atsivers žemė, susidrums vanduo tyrasai, užtems jai saulė. Vargu ar viso to gyvatė labai bijotų; galima manyti, kad tai tremties formulė nusikaltusiam bendruomenės nariui, panaši į romėnų "interdictio igni et aquae".

Pokalbis su gyvate, žinoma, išskiriant dzūkiškus grasinimus gyvatėms, labai niuansuotas. Galime manyti, kad teisinė sąmonė buvo gan gerai išvystyta. O kodėl ne, jei papročiais paremtas "Lietuvos statutas" daugeliu atžvilgių pralenkė kitų kraštų panašius dokumentus?

Mūsų užkalbėjimuose stengiamasi išspręsti konfliktą tarp pačių veikiančiųjų asmenų, o žadėtojas yra lyg ir tarpininkas, tretysis. Ir tik labai retais atvejais kreipiamasi į aukštesniąją instanciją, skundžiamasi žalčių karaliui. Matyt, atitinkamai ir žmonių teismų būta kelių pakopų.

Mūsų išvardintuose žadėjimuose prašoma, kad pati gyvatė atsiimtų savo piktybę arba būtų priversta atsiimti, t.y. jei pats kaltinamasis atitaisytų savo padarytą veiksmą. Kituose žadėjimuose dažniausiai prašoma, kad trečioji jėga išimties (stebuklo) teise pakeistų įvykius. Ką gi, belaukiant stebuklų, kaimynų santykiai gali gerokai keistis.

Jūs esate čia: Naujienos Gyvačių karalystė