Trečiadienis, Rugs 20th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus

01 Martynas Jankus

Martynas Jankus buvo didelis lietuviškų raštų nelegalaus gabenimo organizatorius. Per jo rankas, – sako J.Tumas-Vaižgantas, – yra perėję veik visi Didžiosios Lietuvos kontrabandininkai, knygų gabentojai arba knygnešiai.

Martynas Jankus. Mažosios Lietuvos Patriarchas

1859 m. rugp. 7 - 1946 m. geg. 23. Pranys Alšėnas. Gyvenimas, darbai ir lemties vingiai. Torontas. Canada. 1966m.

LEIDĖJO ŽODIS

LIETUVIS UŽ VIENINGĄ LIETUVĄ

Kai kalbame apie lietuvių tautinį atgimimą XIX amžiuje, pirmiausia minime ryškiausius to laiko asmenis: vyskupą Motiejų Valančių, istoriką Simoną Daukantą, bet ypač tris daktarus: Joną Basanavičių, Joną Šliupą ir Vincą Kudirką, nes jie buvo pirmųjų lietuviškų laikraščių sumanytojai ir lietuviškos dvasios mūsų tautoje įkvėpėjai. Bet lietuvių tauta vis vien nebūtų atsikėlusi iš miego, jeigu būtų veikę ir tautos dirvoje darbavęsi tik tie keli asmenys. Buvo jų daug daugiau.

Vienas iš tokių buvo Martynas Jankus, kurio veiklos svarbumas įdomus ypač tuo, kad jis buvo ne „didlietuvis“, bet „mažlietuvis", gimęs ir augęs prie Nemuno, Bitėnuose, šalimais Rambyno kalno, taigi, Mažojoj Lietuvoj. Basanavičiui ir Kudirkai leisti Prūsuose „Aušrą" ir „Varpą" būtų buvę daug sunkiau, jeigu ten jie nebūtų radę lietuviškos atramos. Čia su jais kartu ir atėjo į tautišką dirvą Martynas Jankus, padėjęs administruoti ir „Aušrą", ir „Varpą", o ir pats ten parašydamas. Ilgainiui M.Jankus Mažojoje Lietuvoje išplėtojo didžiulę tautinio atgimimo veiklą, be kurios kažin ar būtų galėjęs grįžti į vieningos Lietuvos valstybės ribas Klaipėdos kraštas, prisiglaudęs prie savojo kamieno po Pirmojo pasaulinio karo. O Klaipėdos kraštas per XIX šimtmetį buvo, berods, daugiau vokiečių užgniaužtas ir dvasiškai suvokietintas, negu Didžioji Lietuva surusinta bei sulenkinta.

Tuo atžvilgiu Martynas Jankus man, kaip, tikriausia, ir daugeliui Amerikos lietuvių, jau nuo senų laikų buvo patraukli ir gražiais pavyzdžiais švitinti asmenybė. Kai Klaipėdos kraštas buvo išlaisvintas ir prisijungė prie bendros Tėvynės Lietuvos – Martyno Jankaus vardas, kaip Vyriausiojo Klaipėdos Išlaisvinimo Komiteto vado, tada plačiai nuskambėjo ir Amerikos lietuvių laikraščiuose. Dėl tos tad priežasties jutau reikalą ir prasmę prisidėti prie išleidimo šios knygos, kurioje p. Pr.Alšėnas plačiau ir išsamiau ryžosi surinkti duomenis ir aprašyti šio Mažosios Lietuvos Patriarcho gyvenimą ir darbus.

Kaip ir dabar dar daugelis tautų tebėra padalytos ir suskaldytos tarp skirtingų ideologinių bei politinių valdžių (Vokietija Korėja, Vietnamas...), taip seniau lietuvių tauta buvo suskaldyta, vienai tautos ir jos žemių daliai patekus į rusų, kitai – į vokiečių valdžią. Mūsų tautos žemių užgrobikai buvo pasiekę to, kad vienos srities lietuviai nebepažino kitos vietos lietuvių ir beveik nebepalaikė santykių. Tautinės vienybės mintis kurį laiką buvo visiškai išblėsusi. Jei ne Martynas Jankus, vėliau – Vydūnas, Dovas Zaunius ir kiti šaunūs Mažosios Lietuvos veikėjai, tos dvi mūsų tautos dalys bendroje istorijoje gal jau ir nebūtų nė susitikusios.

Šiuo metu lietuvybės idėja yra aiškesnė ir apčiuopiamesnė, negu XIX amžiuje. Nors raudonasis rusas vėl uždėjo leteną ant visos Lietuvos, pietuose dar pasilikus lietuviškiems plotams po Lenkijos vėliava (kuri, deja, irgi raudona), šiandien, tačiau, visi gyvieji lietuviai, Tėvynėje ir plačiojoje išeivijoje, yra ryškiau supratę idėją, kad mes visi dirbame (ir privalome dirbti!) už vieningą Lietuvą, už monolitinės Nepriklausomos Lietuvos atstatymą, nedalydami jos nei į „didžiąją", nei į „mažąją", nei į kitokią. Bet pakol tokią idėją supratome ir įsigyvenome, reikėjo, kad daug vandens nutekėtų Nemunu, kad dar nemaža dešimtmečių prabėgtų. Martynas Jankus buvo vienas iš pionierių, kuris įtikino Nemuno žiočių lietuvius, kad mes visi priklausome tai pačiai (ir tik vienai!) Lietuvai ir tai pačiai lietuvių bendruomenei.

Šiaurės Amerikoje yra apsigyvenę bene daugiau lietuvių, negu jų bet kada yra buvę Mažojoje Lietuvoje. Jeigu jie nebūtų taip greit pasidavę kitų kultūrų ir kalbų įtakai, čia jų šiandien būtų tikrai daugiau nei milijonas. Bet dabar – jų daug yra ištirpusių svetimam katile. Fiziškai – jie visi čia ir dabar tebėra, bet dvasiškai – nuo savo tautos kamieno nutolę ar savo tautai visai mirę. Taip lygiai, kaip Jankaus jaunystės laikais, yra buvę su daugeliu Mažosios Lietuvos lietuvių. Bet Martynas Jankus dėl šio reikalo daug dirbo, daug sielojosi ir prikėlė savo užsnūdusių brolių bei seserų dvasią lietuvybei. Todėl jo veiklos ir darbų prisinimas ir artimesnis pažinimas, tikiuos, bus naudingas šiaurės Amerikos ir kitiems po platų pasaulį išsibarsčiusiems lietuviams. Tokių sąmoningai subrendusių lietuvių, koks buvo M.Jankus, Lietuva ir nūdien labai reikalinga, nors okupanto spaudžiama, niokojama ir marinama. Tokia pastiprinanti esencija (kitų pavyzdžiais remiama) ne pro šalį šiandien ir mums visiems, kad ne tik būtume, bet ir ateičiai išliktume lietuviškais žmonėmis ir žymiai daugiau padėtume lietuvių tautos laisvės byloje.

Su tokiomis mintimis lietuviui skaitytojui svetur ir norisi linkėti: imk šią knygą į rankas ir skaityk, – skaityk ir stiprinkis amžinos atminties Mažosios Lietuvos Patriarcho Martyno Jankaus gyvenimo pavyzdžiais, nes juk ir mūsų Tautos Himne sakoma: „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia".

Juozas J.Bachunas

1966m. rugpiūčio 15 d. Sodus, Michigan, U.S.A.

Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus