Trečiadienis, Vas 21st

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus

01 Martynas Jankus - Martynas Jankus

 PRATARMĖ

Kai 1951. spalio 16 d. į Torontą iš Vokietijos, kaip tremtiniai imigrantai, atvyko Mažosios Lietuvos Patriarcho Martyno Jankaus vaikai – duktė Elzė ir sūnus Kristupas – kaip laikraštininkas, bene pirmasis juos aplankiau. Tai padariau gal ir dėlto, kad jaučiausi jau „senas Toronto gyventojas", nes čion buvau atvykęs iš Vokietijos prieš trejetą metų – 1948 metais. Mielas buvo susitikimas su Jankaus vaikais: daug kalbos, daug įspūdžių pasakojimosi, daug praeities prisiminimų ir, pagaliau, pasiklausymo talentingo muziko Kristupo smuiko raudos. Iš to apsilankymo įspūdžių ir nuotaikų vėliau (1956m.) atsirado reportažas dienraštyje „Drauge".

Besišnekant ir besipasakojant, Elzė Jankutė rodė gana gausų kiekį įvairių nuotraukų iš jų šeimos gyvenimo Rambyno papėdėj, ramiam Bitėnų kaime, kur visą laiką matėsi vyraujanti barzdoto senelio, Patriarcho M.Jankaus, figūra. O tų atvejų, sudariusių progas tokioms fotografijoms atsirasti, būta gana daug: tai nuolatinės vienokios ar kitokios ekskursijos, tai Jūros diena Klaipėdoje, tai Joninių šventės iškilmės ir apeigos Rambyno kalne, tai Elzės Jankutės organizuojami ir kasmet ruošiami iškilmingi Motinos dienos minėjimai, tai Amerikos lietuvio lakūno Vaitkaus sutikimas Pagėgiuose ir daugybė kitokių-kitokiausių atvejų ir momentų. Tai vis, sakytume, prisimintini, net istoriški, epizodai, užfiksuoti nuotraukose, vaizduoją, galima sakyti, jankišką epochą, kuri gyvenime nebepasikartos. Be abejonės, visa tai buvo reikalinga kokiu nors būdu paruošto išsaugojimo. Be to, Elzė Jankutė ano vizito metu parodė nemažą pluoštą laikraščių arba jų iškarpų, kur buvo rašoma apie Martyną Jankų ir jo gyvenimą. Tai ir buvo medžiagos užuomazga M.Jankaus monografijai.

Jau tuomet, prieš kelioliką metų, Elzė Jankutė, adv. R. Skipičio sugestijonuota, buvo užsiminusi, jog ji ir jos seserys bei brolis Kristupas norėtų, kad kas apsiimtų parašyti knygą apie jų tėvelį, – „Tėtatį", kaip Elzė jį populiariai vadino ir dabar tebevadina. Prisipažinsiu, kad anuomet nedrįsau šitokio darbo imtis, nes medžiagos M.Jankaus monografijai vis dėlto buvo labai maža. O gyvename ne tėvynėj, ne Lietuvoj, kur visokie šaltiniai tam darbui būtų daug geriau prieinami ir pilnesni. Pabijojęs pats to darbo, nurodinėjau M.Jankaus vaikams eilę autorių, dabar gyvenančių JAV ir kitur, į kuriuos, kaip vėliau paaiškėjo, Elzės Jankutės ir buvo kreiptasi. Deja, visi jie atsisakė dėl panašių priežasčių, dėl kurių ir aš buvau pabūgęs to darbo imtis.

II-rajame PLB Seime, įvykusiam 1963m. rugpiūčio 30 – rugsėjo 1d. Toronte, E.Jankutė susirado ir knygos-monografijos leidėją-finansuotoją, bet redaktoriaus – vis dar nebuvo. Leidėju pasižadėjo būti daugybės gerų ir kilnių lietuvybės darbų rėmėjas, palaikytojas ir finansuotojas, dabartinis Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos pirmininkas J.J.Bachunas, kuris ne tik apsiėmė M.Jankaus monografiją išleisti, bet šokosi ieškoti ir jai parašyti autoriaus. Deja, pastarasis uždavinys ir jam buvo neįveikiamas. Kaip rašė man vėliau laiške, ir J.J.Bachunas ėjęs nuo „Einošiaus pas Kaipošių", kalbinęs visą eilę asmenų (laiške nurodytos ir pavardės), bet niekas neapsiėmęs monografiją parašyti. Tada Elzė Jankutė, po dvylikos metų pertraukos, vieno parengimo metu Toronte antru kartu vėl kreipėsi į mane. Jausdamas reikalą ir pareigą prieš lietuvių tautą, šį kartą nebeatsisakiau. Tuo labiau, kad ir pats per tą laiką buvau jau sukaupęs apie M.Jankų šiek tiek medžiagos savo kasdien didėjančioj lietuviškoj bibliotekoj ir archyve. Be to, visa Elzės Jankutės turėtoji medžiaga atsidūrė mano rankose. O susisiekus laišku su monografijos leidėju J.J.Bachunu, tuojau pat iš jo gautas entuziastingas laiškas, sveikinąs apsiėmus atlikti tą sunkų darbą; priedu atsiuntė dar du aplankus įvairių spaudos iškarpų apie M.Jankų ir jo veiklą, šioji medžiaga J.J.Bachuno buvo gauta iš prof. dr. J.Puzino. Pasinaudojęs medžiaga, ją grąžinau kruopščiajam prof. J.Puzinui, padėkodamas už nuoširdžią talką ir paramą. Be to, padrąsinamųjų laiškų buvo gauta iš prel. M.Krupavičiaus, adv. R.Skipičio, dr. M.Brako ir kt. Tuojau per spaudą kreipiaus į savo tautiečius, prašydamas siųsti man bent kokios medžiagos, rašytinės ar vaizdinės, apie M.Jankų. Lietuviškosios visuomenės reagavimas buvo gana gražus. Iš čikagiečio J.Kriščiūno gauta retų nuotraukų, susilaukiau nuoširdaus dr. K.Gudaičio atsiliepimo, kruopštus mūsų bibliografas A.Ružancovas-Ružaniec prisiuntė bibliografinių žinių apie rašiusius (ir kur) apie M.Jankų, prel. M.Krupavičius pedag. A.Krausas ir žurn. V.Mingėla – medžiagos knygomis ir senesnio leidimo brošiūromis, daugelis atsiliepė atskirais rašiniais ir prisiminimais apie Jankų. Be bendro atsišaukimo spaudoj, buvo laiškai išsiųsti, prašant atsiminimų ar turimos medžiagos, dar šiems asmenims: buv. ilgamečiam „Dirvos" redaktoriui K.S.Karpiui, dr. M.Brakui, adv. R.Skipičiui (per pastarąjį prašyta medžiagos ir iš J.Bildušo), Mažosios Lietuvos veikėjui Erdm.Simonaičiui, Lietuvos šaulių S-gos veikėjui Aleksandrui Mantautui ir p.Mautautienei-Pūtvytei, „Naujienų" redaktoriui J.Pronskui, gen. Povilui Plechavičiui, Lietuvos valstybininkui E.Galvanauskui, žurn. Vincui Rasteniui, rašyt. St.Santvarui, ats. maj. S.Narušiui, dr. AL.Račkui, diplomatui V.Sidzikauskui, buv. Seimo nariui V.Vaidotui, dr. M.Anysui, rašyt. Petrui Babickui ir kt.

Atsiliepusiems, prisiuntusiems medžiagos ar ką nors parašiusiems apie Martyną Jankų – šiame pratarmės žodyje tariamas labai nuoširdus ačiū. čia nevardinama, kas atsiliepė ir kas ne, nes skaitytojas pats pastebės atsiliepusius ir tyloj pasilikusius.

Baigdamas šį žodį, dar kartą nuoširdžiausiai dėkoju visiems prisidėjusiems prie šios knygos atsiradimo. Tariu ačiū dr. Jonui Puzinui, išlyginusiam kai kuriuos netikslumus ir davusiam visą eilę vertingų patarimų. Dėkojama leidinio meniškosios pusės apipavidalintojui kun. J.Staškevičiui, lenkiama galva uoliausiai mano padėjėjai šiame darbe – Elzei Jankutei, o ypatinga padėka reiškiama – knygos leidėjui J.J.Bachunui, nuoširdžiai supratusiam ir įvertinusiam amžino atminimo Patriarcho pagerbimą, nes be jo finansinės paramos šis leidinys nebūtų išvydęs dienos šviesos.

Dar vienas kitas žodis dėl monografijos pobūdžio. Dr. J.Puzino ir kitų buvau patariamas šią knygą rašyti daugiau moksliniu metodu, kaip kad daroma ruošiant atskirų žmonių monografijas. Tačiau, kaip minėjau, čia išeivijoje nedaug teturime medžiagos apie Martyną Jankų – pagrindiniai šaltiniai, ypač ankstyvajam laikotarpiui pavaizduoti, yra likę Lietuvoje. Todėl šioje knygoje stengiuos duoti daugiau ar mažiau susistemintą medžiagą, kurią pavyko čia gauti.

Kadangi įvairi rašytinė ir vaizdinė medžiaga apie M.Jankų, jo šeimą ir aplinką yra labai išmėtyta periodinėje spaudoje bei brošiūrose, todėl ryžaus tą medžiagą sutelkti vienon vieton ir daug rašinių, net netaisant kalbos, perspausdinti. Tai bus tarytum surinktos medžiagos aruodas apie Martyną Jankų ir Mažąją Lietuvą, su kuria glaudžiai susijęs visas Patriarcho gyvenimas. Be abejo, pasitaikys pasikartojimų, ypač skyriuje „Sutelktinio nekrologo vietoje" duodamais įvairių asmenų prisiminimais, bet nenorėta tų vertingų pasisakymų trumpinti. Tik vietomis mažiau reikšmingu dalykus esu išleidęs. Tikiuos, kad ir tuo būdu sutelkęs medžiagą būsiu užpildęs jaučiamą spragą apie mūsų didįjį tautos vyrą – Martyną Jankų.

Pranys Alšėnas

1966 metų vasarą, Toronte, Kanadoje

Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus