Antradienis, Rugs 17th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Kazim Venclauskis Amžininkų atsiminimai

Amžininkų atsiminimai - Kipras Bielinis

 

Kipras Bielinis

Drg. Kazimiero Venclauskio atminimui

(...) Parašyti kiek plačiau apie drg. K.Venclauskį būtų gana sunkus dalykas, nes [jis] nemėgo savo darbu registruoti arba jais didžiuotis, juos kam nors priminti, nemėgo, kad ir kiti juos jam primintų. Visa, ką jis dirbo, dirbo tai aplinkumai ir visuomenei, kurioj jis gyveno, nelaukdamas už tai nei tuščių pagyrimų, nei užmokesčio už darbą ar nuopelnus.

Mano pirmas susitikimas su K.Venclauskiu įvyko 1902m. pradžioj. Parėjęs namo, savo bute radau augalotą, nepaprastai gausios ševeliūros, barzdotą studento uniforma žmogų. Šis žmogus, sužinojęs, kuriam kambary gyvenu, be ceremonijų į jį įsiveržė, savo tokiu elgesiu ir išvaizda nepaprastai nustebinęs buto šeimininkę. Buto šeimininkė dar daugiau nustebo, kada, man grįžus namo, šis nepaprastas žmogus prašneko lietuviškai. K.Venclauskis tuomet atvežė mums į Rygą pirmuosius „Darbininkų Balso" numerius ir daug kitokios Lietuvos socialdemokratų partijos literatūros. Turėdamas su savim tokį bagažą, svečias, žinoma, turėjo elgtis be jokiu ceremonijų.

1904m. vasarą Kairiškiuose (Tryškių valsč.) įvyko steigiamasis lietuvių socialdemokratų jaunuomenės suvažiavimas. Šitame suvažiavime tarp kitų dalyvavo ir K.Venclauskis. Jis mažai ginčijosi, bet jo pasiūlymai buvo ir konkretūs, ir praktiški, be jokio aniems laikams įprasto revoliucinio romantizmo. Konferencijos dalyvių dauguma turėjo išvykti traukiniu iš Papilės stoties. Atvykus visu būriu į Papilės miestelį, daug kas metėsi į konspiraciją ir norėjo nepastebimai pasiekti stotį, tik vienas K.Venclauskis šitokios konspiracijos nepripažino. Jis su keliais draugais būriu perėjo miestelį, stoties perone garsiai kalbėjo lietuviškai, tuo dar labiau kreipdamas į save visų dėmesį, kaip nepataisomas „litvomanas".

Per 1905m. revoliuciją K.Venclauskis gyveno Rygoje ir dirbo Rygos apygardos teisme teismo kandidatu. Visas LSD partijos aktyvas tuo metų buvo Lietuvoje, nes čia buvo daugiausia darbo, mat čia reikėjo pirmiausia išryškinti revoliucinę veiklą ir iškelti aikštėn mūsų krašto reikalavimus. Ryga, kur tais laikais gyveno apie 50.000 lietuvių, daugiausia darbininkų, buvo palikta be partijos paramos. K.Venclauskis, pasipylus Rygos darbininkams į gatves, nors ir būdamas teismo kandidatų, dalyvauja didžiuliuose mitinguose, nesislėpdamas kalba masėms. Tuo metų Rygoje susidaro garsusis Rygos revoliucinis federatyvinis komitetas, kuris, Latvijos socialdemokratams vadovaujant, atstovauja viešajai revoliucijos nuomonei. Rygos revoliucinis federatyvinis komitetas buvo virtęs baubu Rusijos reakcijai ir skaisčia viltimi išsiplėtusiai revoliucijai. Federatyvinis komitetas buvo faktinis Rygos miesto ir Latvijos valdytojas, nustūmęs į šalį caro valdžios aparatą ir visai jį anuliavęs. Šitame Rygos federatyviniame komitete iš lietuvių darbininkų dalyvauja K.Venclauskis.

K.Venclauskis gerai supranta, kad vien gyvų žodžių neatsakysi į visus revoliucijos keliamus klausimus. Pašalinti šiam trūkumui jis pradeda leisti kelių puslapėlių laikraštuką „Pirmyn", kurio iš viso tik du numeriai teišėjo. Mat užėjusi reakcija šį darbą nutraukė. Su „Pirmyn" leidimų K.Venclauskis turėjo labai daug vargo. Rygos spaustuvės neturėjo lietuviško šrifto ir nenorėjo jo įsigyti. Vargais negalais leidėjas susiranda Hempelio spaustuvėlę ir čia sutvarko reikalą. Spaustuvės savininkas, bailus žmogus, nemokąs lietuvių kalbos, sužinojęs, kad už „Pirmyn" turinį gali gerokai kliūti, atsisako spausdinti laikraštį. Tuomet K.Venclauskis imasi radikalios priemonės: pasisako kas esąs ir pareiškia, kad kiekvienu metu jis pats atsakysiąs ir už laikrašti, ir už patį Hempelį. Spaustuvės savininkas nusileidžia, ir „Pirmyn" pradeda eiti.

1906m., man esant Rygoj, Hempelis, pamatęs, kad su buvusiu „Pirmyn" leidėju ir redaktorium gali turėti reikalo, dažnai pats pasisiūlydavo K.Venclauskiui spausdinti jo leidžiamą lietuvišką laikraštį arba kurį nors kitą leidinį.

1906 - 1907 metais LSDP Rygos organizacija sustiprėja. Visuose didesniuose fabrikuose veikia slaptos lietuvių darbininkų kuopelės. Apytikriai tų kuopelių susidaro per 30 su maždaug 500 organizuotų narių. Organizacijos komiteto posėdžiuose dažnai dalyvauja K.Venclauskis, ypač daug padeda tvarkant santykius su Rygos latvių socialdemokratų darbininkų organizacija.

1907m. Lietuvos socialdemokratų konferencijai nutarus, Rygos LSDP organizacija susijungia su vietos Latvijos socialdemokratų organizacijomis. Politinė agitacija ir propaganda suvienodinama, bet kultūriniams ir savišvietos reikalams susidaro Rygos lietuvių darbininkų „Kultūros Centras", kur aptariami specifiniai lietuvių darbininkų reikalai. Šis „Kultūros Centras", demokratiškais pagrindais išrinktas lietuvių socialdemokratų darbininkų, žinoma, veikia visai slaptai. Kiek pamenu, jį sudarė apie 15 delegatų. Šis „Kultūros Centras" rinkdavosi kartą per mėnesį ir dažniausiai posėdžiaudavo K.Venclauskio bute.

1906 m., kada darbininku judėjimas turėjo susimesti į palėpes, K.Venclauskio iniciatyva kuriama legali švietimo draugija „Žvaigždė". Šios draugijos tikslas - organizuoti pradžios mokyklas, knygynėlius ir kt. Nelegalios LSDP organizacijos remiama, „Žvaigždės" draugija greit išauga. Jos priešaky stovi legalūs žmonės, kuriems tenka turėti daug reikalų su administracija, bet iš esmės tai mūsų nelegalios organizacijos padarinys. Tų pačių metų rudenį „Žvaigždės" draugija Rygos priemiesčiuose atidaro kelias pradžios mokyklas. Cenzuotų mokytojų neturime, o valdžiai reikia pranešti, kad mokyklos veikia ir egzistuoja. K.Venclauskis ir čia suranda išeitį. Jis varu išvaro mane mokytojauti į Raudondauguvio mokyklą, o pats pasirenka kitą mokyklą, -taip įgyvendinamos „Žvaigždės" draugijos mokyklos, kol vargais negalais draugija sumobilizuoja cenzuotus savo mokykloms mokytojus, kurių tais laikais ir Lietuvoje buvo be galo maža.

„Žvaigždės" draugijos mokykloms išlaikyti reikalingi pinigai. Ruošiama daug vakarų su vaidinimais. K.Venclauskis su žmona pats dalyvauja vaidinimuose ir ima pačias sunkiausias roles, nes nėra kitų, kas jas paimtų.

1918m., okupacijai palengvėjus, lapkričio mėn. 10 d. Vilniuje buvo paskirta LSDP konferencija*. Važiuojame drauge su K.Venclauskiu į Vilnių. Kaišiadorių stoty vienas pažįstamų mums praneša, kad Vokietijoj prasidėjusi revoliucija. Įsitikinęs, kad tai ne gandas, bet vykstąs faktas, K.Venclauskis demonstratyviai prieina prie bufetininkės ir balsiai sako:

- Duok mums kokio šampano, reikia paminėti liūdną okupacijos galą.

* 1918m. lapkričio 10-17 d. vyko LSDP VIII suvažiavimas.

Bufetininkė, nesuprasdama lietuviškai, kreipiasi į kitus čia pat stovinčius ir klausia, ko šis švedas nori, bet traukinys turėjo išeiti, ir mes palikome stotį. Už tai Vilniuje, vos išėjus iš stoties, mane pačiupo agentas, tik tariamojo „švedo" griežtas protestas sulaikė agentą nuo tolimesnių veiksmų.

Vykusi Vilniuje LSDP konferencija atsidūrė įvykių sukūry. Ji, priėmusi kai kuriuos nutarimus, turėjo spręsti ir tokius klausimus, kurie lietė visos Lietuvos likimą. Konferencijos metu buvo susidariusi koalicija, kuri turėjo suorganizuoti laikinąją Lietuvos valdžią su K.Venclauskiu priešaky. Čia maža vietos tiems įvykiams plačiau aprašinėti. Grįžęs iš minėtosios konferencijos ir vadovaudamasis jos nutarimais, K.Venclauskis suorganizuoja pirmąsias Šiaulių miesto ir apskrities demokratines savivaldybes vietoje tais laikais propaguotųjų parapinių komitetų.

K.Venclauskis - pirmasis Šiaulių miesto burmistras ir pirmasis Šiaulių apskrities savivaldybės pirmininkas. Čia, Šiauliuose, vyksta tokie įvykiai, kokių kiti Lietuvos miestai neišgyveno ir neturėjo. Netrukus čia ateina Raudonoji kariuomenė. Nors Šiauliai jos rankose, bet apie Bubius operuoja vokiečių kariuomenės savanoriai - „Freiwillige"*.

* Vok. - savanoris.

[1919 m.] Kovo mėn. pradžioje Šiaulius paima vokiečiai. Vasarą Kuršėnuose pradeda organizuotis bermontininkai, kurie spalio mėn. pradžioje galutinai užima Šiaulius ir išdrasko vietos savivaldybes. Taigi nuo 1919m. kovo mėn. iki metų galo Šiaulių burmistrui ir apskrities valdybos pirmininkui tenka sunkūs uždaviniai. Valdžioms besikaitaliojant K.Venclauskis dideliu atkaklumu gina vietos žmonių reikalus, gina mūsų krašto laisvę ir garbę. Reikalą tenka turėti su svetimomis ginkluotomis pajėgomis. K.Venclauskis, nežemindamas nei mūsų krašto, nei savo garbės, didžiai drąsiai stodavo prieš karo komendantus ir visuomet laimėdavo. Šiaulių mieste vyko konfliktas po konflikto, būdavo kruvinų susirėmimų ir žmonių aukų; iš apskrities plaukdavo ūkininkų skundai apie pakrikusių svetimų kariuomenių plėšimus ir užpuldinėjimus. Į visa tai K.Venclauskis atsakydavo griežtomis priemonėmis. Kartą K.Venclauskio telegramos pakviestas į Šiaulius skubiai buvo atvykęs Vokietijos atstovas Kaune Zimmėrlė**. Būdavo ir tokių momentų, kada K.Venclauskis turėdavo pasišalinti iš Šiaulių, nes sunku būdavo numatyti, kokių priemonių gali imtis prieš jį svetimųjų kariuomenių vadovybės. Čia neįmanoma suminėti visų tų faktų, dėl kurių K.Venclauskiui būtų tekę daug nukentėti ir dėl ko jis yra nusipelnęs geriausio mūsų krašto piliečio vardo.

** Pavardė nepatikslinta.

1920m. K.Venclauskis yra Steigiamojo Seimo narys. Svarstant įvairius klausimus, jam čia tenka daug padirbėti ir kovoti dėl tobulesnio, teisingesnio mūsų krašto sutvarkymo. Svarstant žemės reformos įstatymą, kada Steigiamojo Seimo dauguma bando įstatymo keliu privilegijuoti grupę žmonių, K.Venclauskis pirmas griežtai ir atkakliai pasipriešina tokiems užsimojimams. Kada ir tai negelbsti, Socialdemokratų frakcija griebiasi demonstracijos ir palieka Steigiamojo Seimo posėdį. Šitam žygiui pritaria visa Seimo opozicija. Po to ir Seimo dauguma nedrįsta palaikyti savo žalingų kraštui pasiūlymų.

L.Želigovskio invazijos metų Socialdemokratų frakcija deleguoja K.Venclauskį į sudarytąjį mažąjį Seimą, kuris stengiasi organizuoti stipriausią pasipriešinimą įsibrovėliams.

Visą laiką K.Venclauskis aktyviai dalyvauja Lietuvos Socialdemokratų partijos darbuose. Jis nuolatinis konferencijų ir suvažiavimų dalyvis. Visomis savo išgalėmis remia partijos darbą ir spaudą. Kol LSD partija galėjo nekliudomai dirbti, K.Venclauskis nuolatos ir aktyviai veikė vietos Šiaulių organizacijoje.

Trumpame rašiny sunku suskaičiuoti visus šio garbingo žmogaus, aktyvaus ir atkaklaus kovotojo nuopelnus ir suminėti visus jo darbus, siekusius Lietuvos darbo žmonių gerovės įgyvendinimo. Tokie žmonės, kaip K.Venclauskis, visu pajėgumu gali pasireikšti tik tuomet, kada visuomeninis žmonių gyvenimas virte verda, kada jam tvarkyti reikalingi drąsūs, ryžtingi, šviesaus proto, aiškaus nusistatymo, nedvejoją vykdytojai. Bet tokie žmonės savo ruožtu išsiauklėja audrų ir didelių visuomeninio gyvenimo sukrėtimų laikais. (...)

Mintis. 1940. Vasaris-kovas. Nr. 2-3 (13-14). - P.38-41.

*

 

Jūs esate čia: Naujienos Kazim Venclauskis Amžininkų atsiminimai