Ketvirtadienis, Birž 21st

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Kazimieras Venclauskis

KAZIMIERAS VENCLAUSKIS - Pratarmė

Pratarmė 

Baigiasi XX amžius. Mes, šiandien Lietuvos žemėje gyvenanti žmonių karta, jaučiame jų, išėjusiųjų garbingų XXa. asmenybių, gerų darbų pėdsakus, jų veiklos ir kūrybos prasmę, nes viskas, kas mus supa, yra jų proto, sielos ir rankų kūrinys.

Šiemet sukanka 120 metų, kai gimė garbingas šio amžiaus žmogus - žinomas advokatas, visuomenininkas, savivaldybininkas ir politikas Kazimieras Venclauskis (1880-02-27/1940-02-24).

Šiemet [2000m.] sukanka ir 60 metų nuo K.Venclauskio mirties. Tik keleto dienų jam pritrūko iki 60 metų jubiliejaus...

Šis leidinys įamžins ir būsimoms kartoms atskleis K.Venclauskio gyvenimo ir veiklos reikšmę Šiauliams, Lietuvai, tautos praeičiai ir mūsų dabarčiai.

K.Venclauskio gyvenimas ir įvairialypė veikla paliko ryškų pėdsaką Lietuvos, ypač Šiaulių miesto, istorijoje ir kultūroje. Jo amžininkas, visuomenės veikėjas K.Bielinis 1940 04 28 įvykusiame K.Venclauskio gedulingame minėjime pasakė: Jis dar tebėra per arti, kad būtų galima duoti galutinį jo įvertinimą. Viena yra tikra: K.Venclauskio (...) asmuo yra labai reikšmingas. Jei pas mus kiekviename mieste būtų bent po vieną tokį Venclauskį, mes būtume nuveikę kitaip ir kur kas daugiau."1

S.Kairys įvardija K.Venclauskį kaip savarankišką, ryškių bruožų asmenybę, giliai nužymėjusią visuomenėje savo pasirinktąjį gyvenimo kelią. K.Venclauskis, S.Kairio žodžiais tariant, „didis visuomenininkas, tvirtais saitais susijęs su sava visuomene ir dėl to mokėjęs visą savo gyvenimą būti nepavargstančiu darbininku, nestokojančiu sumanymų, ryžtingu jų vykdytoju, beveik neribotai dosniu kiekvienam jų darbui. Jo veiklos impulsai buvo tokie pat gilūs, kaip ir jis pats".2

Tokią K.Venclauskio gyvenimo ir veiklos reikšmę matė jo amžininkai. Šiandienos istorikams tenka įvertinti K.Venclauskio, neeilinės XXa. Lietuvos istorijos asmenybės, gyvenimo, visuomeninės, politinės bei kultūrinės veiklos reikšmę ir aktualumą dabarčiai.

K.Venclauskio gyvenimas truko beveik 60 metų. Didesnė jo pusė (1908 - 1940) praleista Šiauliuose. Per palyginti trumpą, bet įvairialypi ir prasmingą gyvenimą nuveikta nepaprastai daug.

Jis — talentingas teisininkas, vienas žymiausių Lietuvos prisiekusiųjų advokatų, turėjęs teisę vesti bylas Lietuvos vyriausiame tribunole. Steigiamajame Seime K. Venclauskis buvo Teisių komisijos narys, dalyvavo svarstant Lietuvos konstitucijos projektą. 1920-1925m. renkamas Lietuvos prisiekusiųjų advokatų tarybos narių.

Jis - žymus Pirmosios Lietuvos Respublikos savivaldybininkas. 1911m. pirmą kartą išrenkamas į Šiaulių miesto dūmą. K.Venclauskis - Pirmosios Lietuvos Respublikos Šiaulių miesto pirmasis burmistras. Beje, jis tapo ir pirmuoju demokratiškai išrinktu miesto burmistrų Lietuvoje. K.Venclauskis laikytinas ir Šiaulių apskrities savivaldybės organizatoriumi. 1919m. kovo mėn. jis perėjo dirbti į Šiaulių apskrities savivaldybę, jai vadovavo iki 1920 m. pavasario. 1935m. vykusiuose Šiaulių savivaldybės rinkimuose K.Venclauskis vėl išrenkamas miesto tarybos nariu ir dirba iki 1939m.

Jis - vienas žymiausių Lietuvos politikų, politinio atgimimo sąjūdžio dalyvis nuo XIX a. pab., aktyvus LSDP politikas Lietuvos valstybingumo atkūrimo laikotarpiu. K.Venclauskis - įtakingas LSDP narys, renkamas į vadovaujančias partijos institucijas, Šiaulių apskrities socialdemokratų lyderis. 1912m. K.Venclauskis siūlomas socialdemokratų kandidatu į Rusijos valstybės dūmos deputatus. 1920m. balandžio mėn. išrenkamas Socialdemokratų partijos atstovu į Steigiamąjį Seimą ir vadovavo Socialdemokratų frakcijai Seime. 1922 m. spalio mėn. K.Venclauskis išrinktas Lietuvos Respublikos Pirmojo Seimo nariu. Šiaulių miesto socialdemokratams laimėjus 1924 m. rinkimus (jų rezultatai anuliuoti) ir 1925 m. pradžios rinkimus, K.Venclauskis išrenkamas Šiaulių miesto tarybos pirmininku. Miesto tarybai jis vadovauja 1925-1931m.

Jis — visuomeninės ir kultūrinės veiklos dalyvis, kūrėjas, organizatorius ir ... mecenatas. K.Venclauskio indėlį į lietuvių tautinį kultūrinį sąjūdį ir veiklą Pirmojoje Lietuvos Respublikoje kultūros ir kooperacijos srityse nepaprastai taikliai apibūdino P.Bugailiškis: „K.Venclauskiui teko išeiti stovint jų priešakyje ir visi etapai mūsų kultūrinių kovų — nuo draudžiamos lietuviškos knygos skleidimo bei mėgėjų teatrų vaidybos iki savos lietuviškos gimnazijos, savos knygų leidybos, savų viešų bibliotekų, net savų teatro rūmų statybos Šiauliuose".3

K.Venclauskio pradėtąją kultūros mecenavimo veiklą pratęsė jo dukros. 1991m. Danutė ir Gražbylė Venclauskaitės savo tėvų namą (dabar Vytauto g. 89) padovanojo „Aušros" muziejui. Taip jos įgyvendino nespėtą įvykdyti tėvo sumanymą - pastatyti Šiauliuose muziejų.

Jis - vienintelės didžiausios Lietuvoje šeimos tėvas, tiksliau sakant, filantropas šeimos namuose žmonos rūpesčiu augintiems našlaičiams ir pamestinukams. Jis didelės šeimos maitintojas ir globėjas, kartais aukodavęs tam reikalui ir savo karjerą.

K.Venclauskio vardą žino ne tik šiauliečiai. Lietuvoje leistoje periodikoje, istorinėje literatūroje ir įvairiose studijose paskelbta nemaža faktinės medžiagos apie jo gyvenimą ir veiklą. Vis dėlto daugiausia nagrinėjamas S. ir K. Venclauskių šeimos fenomenas. Pačiam K.Venclauskiui dėmesio teko ne itin daug. Kodėl? Atsakyti geriausia būtų K.Bielinio žodžiais: „parašyti apie K.Venclauskį gan sunkus dalykas, nes (...) nemėgo savo darbų registruoti arba jais didžiuotis, juos kam nors priminti, nemėgo, kad ir kiti juos jam primintų. Visa, ką tik jis dirbo, dirbo tai aplinkumai ir visuomenei, kurioj jis gyveno, nelaukdamas už tai nei tuščių pagyrimų, nei užmokesčio už darbą ar nuopelnus".4

Šią K.Bielinio mintį patvirtina ir žmona S.Venclauskienė advokatui I.Urbaičiui papasakotuose atsiminimuose: „(...) jokios medžiagos, surinktos apie jo veiklą, neturime. K.Venclauskis pats nemėgo, kad apie jį rašytų ar kalbėtų".5

K.Venclauskis nekaupė asmeninio archyvo. Ko gero dėl tos pačios priežasties, kurią išsako K.Bielinis ir S.Venclauskienė. Tiesa, K.Venclauskio dukra, taip pat advokatė Gražbylė Venclauskaitė* teigė, kad tėvas žadėjęs, kai nebedirbs advokatu, rašyti atsiminimus. Bet jo gyvenimo siūlas nutrūko anksčiau.

Tiesa, jo artimieji kai ką išsaugojo, tačiau prasidėjęs karas, emigracija į JAV išblaškė ir tai.

„Aušros" muziejuje kaupiamas S. ir K.Venclauskių asmeninis fondas. 1994 m. jį reikšmingai papildė šiauliečio žurnalisto Leono Peleckio - Kaktavičiaus perduota medžiaga. 1999 m. po S. ir K. Venclauskių dukros Danutės Venclauskaitės (1903 - 1999) mirties, dalį jos archyvo iš JAV į muziejų parvežė Šiaulių universiteto prof. Vytenis Rimkus. D.Venclauskaitė, matyt, vienintelė iš šeimos buvo linkusi saugoti šeimos relikvijas.

Neišlikęs ir negausus K.Venclauskio kūrybos palikimas. Žinomas faktas, kad iki Pirmojo pasaulinio karo jis bendradarbiavo periodinėje spaudoje („Vilniaus žiniose", „Lietuvos ūkininke" ir socialdemokratų leidžiamuose leidiniuose).5 Išsami K.Venclauskio straipsnių bibliografija iki šiol nesudaryta. Tiesa, keletas jo straipsnių, pasirašytų pavarde ar slapyvardžiais, įtraukti į V.Biržiškos sudarytą „Lietuvių bibliografiją."7

 

*Plačiau žr. leidinio publikacijoje G.Venclauskaitė. „Pasakojimai apie tėvą."

 

Pirmosios Lietuvos Respublikos periodinėje spaudoje galima aptikti tik atskirų faktų ar duomenų apie K.Venclauskio veiklą. Daug vertingos medžiagos apie K.Venclauskio savivaldybinę, visuomeninę, politinę ir kultūrinę veiklą yra Šiaulių kraštotyros draugijos informaciniame leidinyje „Šiaulių metraštis".8

Naudingos informacijos apie socialdemokratų veiklą iki Pirmojo pasaulinio karo, paminint ir K.Venclauskio veiklos faktus, pateikta V.Steponaičio publikacijoje Lietuvos istorijos medžiagai rinkti neperiodiniame žurnale „Mūsų senovė."9

K.Venclauskiui mirus, Pirmosios Lietuvos Respublikos spauda, informuodama apie jo mirtį, išspausdino P.Bugailiškio10, A.Jaro ir kt.11 nekrologus. Išsamūs nekrologų pobūdžio atsiminimai apie K.Venclauskį publikuoti socialdemokratų leistame visuomenės, politikos ir kultūros laikraštyje „Mintis" (redaktorė - O.Leonaitė - Kairienė). Jų autoriai - K.Venclauskio amžininkai ir bendraminčiai J.Sondeckis, S.Kairys, K.Bielinis, O.Kairienė, J.Vilkaitis12.

Šiek tiek patrumpinti ir redaguoti minėtų autorių straipsniai (išskyrus J.Vilkaičio straipsnį) perspausdinti Šiauliuose leistame mokslo, visuomenės ir literatūros žurnale „Kultūra".13

1940m. balandžio 28d. Šiauliuose Liaudies namuose įvykusį gedulingą K.Venclauskio minėjimą ir jame kalbėjusių prof. A.Purėno, adv. M.Markausko, J.Sondeckio, K.Bielinio, adv. C.Petraškevičiaus kalbų santraukas aprašė V.Knyva14 ir A.Valinčius15.

J. Sondeckis, S.Kairys, O.Kairienė , K.Bielinis, J.Vilkaitis buvo K.Venclauskio amžininkai, jo bendražygiai vienoje ar kitoje veikloje. Jie kartu su K.Venclauskiu dirbo, užėmė vienokius ar kitokius postus, sukosi Lietuvos ir Šiaulių politinio ir kultūrinio gyvenimo sūkuryje, buvo įvairiausių sumanymu ir veiklos vykdytojai. Jų atsiminimai ir autentiški pasakojimai, pateikiami faktai atskleidžia įvairių K.Venclauskio gyvenimo ir veiklos peripetijų. Tai bene reikšmingiausias spausdintas šaltinis K.Venclauskio gyvenimo ir veiklos tyrinėtojams.

Beveik visi prisiminimų apie K.Venclauskį autoriai išsako mintį, kad būtina rinkti atsiminimus, parengti ir publikuoti platų jo gyvenimo aprašymą. Turbūt pirmasis šį sumanymą Antrojo pasaulinio karo metais ėmėsi įgyvendinti teisininkas Z.Toliušis, 1941-1944m. buvęs Lietuvos advokatų tarybos pirmininkų. Aptikti jam siųsti P.Bugailiškio16, I.Urbaičio17 laiškai su prisiminimais apie K.Venclauskį. Surinktą medžiagą Z.Toliušis apibendrino straipsnyje „Atsiminimai apie advokatus"18, kuriame palietė ir K.Venclauskio asmenį bei veiklą.

Tačiau prasidėjęs Lietuvos okupacijų laikotarpis nutraukė bet kokius K.Venclauskio asmenybės ir veiklos tyrinėjimo darbus. Sovietmečiu išleistuose to meto ideologijos toleruotų Lietuvos Respublikos visuomenės ir kultūros veikėjų bei vadinamųjų „revoliucinio judėjimo dalyvių" atsiminimuose atsispindi ir kai kurie K.Venclauskio veiklos faktai bei epizodai. Paminėtini KJasiukaičio19, Jovaro20, T.Stonio21 atsiminimai.

K.Venclauskis minimas užsienyje leistoje memuarinėje literatūroje: R.Skipičio22, S.Kairio23, K.Bielinio24 atsiminimų ir publikacijų knygose, taip pat monografijoje apie P.Avižonį25. Apie K.Venclauskio, socialdemokrato ir politiko veiklą daug vertingų faktų ir vertinimų pateikia J.Vilčinskas istorinėje apžvalgoje „Lietuvos socialdemokratija kovoje dėl krašto nepriklausomybės."26

Devintame dešimtmetyje S. ir K. Venclauskių temą ėmėsi tyrinėti L.Peleckis - Kaktavičius. Jo straipsniai apie Venclauskių šeimą publikuojami to meto periodinėje spaudoje („Tiesoje",  „Komjaunimo tiesoje"), o atkūrus Lietuvos nepriklausomybę - „Lietuvos aide", „Šiaulių naujienose" ir kt.

1991m. L.Peleckis parengė biografinę apybraižą apie Venclauskių šeimą. Apybraižoje dėmesio skiriama ir K.Venclauskio asmenybei bei veiklai.27 Autorius rėmėsi Venclauskių šeimos augintinių ir globotinių pasakojimais, K.Venclauskio amžininko J.Sondeckio prisiminimais bei „Aušros" muziejuje saugomais A.Povyliaus ir P.Bugailiškio atsiminimų rankraščiais.

Antrosios Lietuvos Respublikos pirmaisiais gyvavimo metais Šiauliuose publikuoti iškilių visuomenininkų P.Bugailiškio28, J.Sondeckio29, A.Povyliaus30 atsiminimai. Juose pateikti ne tik sausi K.Venclauskio biografijos faktai, bet ir bandoma analizuoti, įvertinti jo nuveiktų darbų reikšmę.

Kelią į istorijos literatūrą K.Venclauskiui atvėrė savivaldybių istorijos tyrinėtojas istorikas Šiaulių universiteto doc. dr. J.Sireika. 1998m. išleistoje monografijoje31 jis analizuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldybių istoriją, kurioje svarų įnašą paliko ir savivaldybių kūrėjas advokatas K.Venclauskis. Šios monografijos skyriuje „Žymūs Lietuvos savivaldybininkai" išskiriami trys žymiausi Lietuvos savivaldybininkai - K.Venclauskis, J.Vileišis ir J.Sondeckis. Istoriko J.Sireikos monografija svariai pradėjo K.Venclauskio plačiašakės visuomeninės politinės veiklos tyrinėjimus.

Išsamus šaltinių ir literatūros sąrašas apie K.Venclauskio profesinę veiklą pateikiamas po J.Nekrašiaus straipsniu Jis buvo advokatas".

Išsamiai studijai apie K.Venclauskį kol kas niekas nesiryžo.

Ši „Aušros" muziejaus pastangomis išleista knyga skiriama jo istoriniam atminimui įamžinti. Kartu tai ir mėginimas atverti K.Venclauskio tauriai asmenybei kelią į istorijos literatūrą, paskatinti platesnius jo gyvenimo ir plačiašakės veiklos tyrinėjimus. Šios idėjos vedami siekėme

praturtinti leidinį bei padidinti jo vertę, todėl straipsnių rinkinį papildėme spausdintų šaltinių - K.Venclauskio amžininkų atsiminimų, jau tapusių bibliografine retenybe, publikacijomis.

Leidinį sudaro du skyriai.

Pirmasis skyrius „K.Venclauskio gyvenimo ir veiklos bruožai" - tai atskirų autorių straipsniai. Straipsnių temos buvo pasirinktos tokios, kad būtų aptartos pagrindinės K.Venclauskio gyvenimo ir įvairialypės veiklos kryptys. Istorikui dr. J.Sireikai ir žurnalistui L.Peleckiui - Kaktavičiui pasiūlytos jų jau tyrinėtos temos. Muziejininkė E.Jovaišaitė ir advokatas J.Nekrašius ėmėsi beveik netyrinėtų K.Venclauskio veiklos sričių — kultūrinės, kooperatinės ir profesinės veiklos analizės.

Straipsnių autoriams buvo suteikta visiška kūrybos laisvė. Leidinyje nagrinėjamos K.Venclauskio plačiašakės veiklos sritys, atrodo, lyg ir nesusijusios viena su kita, tačiau kai kurias jas atsieti sudėtinga (pvz.: darbas Steigiamajame Seime Socialdemokratų frakcijoje ir Teisių komisijoje gali būti ir kaip politiko, ir kaip teisininko veiklos tyrinėjimų objektas). Autoriai straipsniuose, nesant K.Venclauskio archyvo, daugiausia naudojosi spausdintais šaltiniais - jo amžininkų atsiminimais. Dėl šių priežasčių straipsniuose pasitaikys faktų, samprotavimų ar citatų pasikartojimų. Kiekvienas straipsnio autorius, pateikdamas savą faktų ir įvykių interpretaciją, vertinimus, suranda tam vienokių ar kitokių paaiškinimų, daugiau ar mažiau atspindinčių ir jo subjektyvią nuomonę.

Straipsnių citatų kalba netaisyta.

Skyrius baigiamas Gražbylės Venclauskaitės „Pasakojimais apie tėvą", parengtais pagal pasakojimo ir pokalbio su ja garso įrašą. Pavadinimas „Pasakojimai" pasirinktas todėl, kad šie atsiminimai nėra nuoseklūs. Tai tik atskiri faktai ir epizodai išlikę atmintyje. Pasakojimas redaguotas stengiantis išsaugoti autentiškumą - medžiaga susisteminta temomis, atsisakyta nesusijusių su tema epizodų.

Redaguojant kalbą buvo stengiamasi išlaikyti spalvingą ir emocionalų G.Venclauskaitės pasakojimo stilių. Kai kurie dabartinei kalbai neteiktini žodžiai stiliaus sumetimais pasakojime palikti netaisyti. Jie tekste išskiriami kabutėmis. Potekstinėmis pastabomis sudarytoja papildo ar patikslina autorės mintis. G.Venclauskaitės pasakojimo garso įrašo kasetė saugoma „Aušros" muziejaus fonotekoje.

Antrame leidinio skyriuje „Amžininkų atsiminimai" iš 1940 m. „Minties" laikraščio perspausdinamos K.Venclauskio amžininkų - S.Kairio, K.Bielinio, O.Kairienės, J.Vilkaičio, publikacijos. Jų atsiminimų reikšmė ir išliekamoji vertė aptarta istoriografijos apžvalgoje. Leidinio sumanytojų idėja - pristatyti K.Venclauskį, pateikiant kone visą šiuo metu apie jį žinomą medžiagą, taip užpildant istorijos šaltinių spragas - nulėmė sprendimą juos publikuoti dar kartą.

Praėjo šešios dešimtys metų nuo K.Venclauskio mirties. Šiai datai prisiminti atrinktas publikuoti A.Valinčiaus straipsnis „Drg. K.Venclauskio diena Šiauliuose", kuriame užfiksuotas jo atminimo minėjimas Šiauliuose 1940 m. balandžio 28 d. Straipsnio autorius perpasakojo minėjime pasisakiusių kolegų advokatų ir bendražygių, pažinojusių K.Venclauskį kalbas, apžvelgiančias ir įvertinančias jo gyvenimą ir įvairialypę veiklą.

Publikacijų kopijos gautos iš K.Venclauskio dukters D.Venclauskaitės asmeninio archyvo, kaupto ir saugoto jos namuose Vaterburyje (JAV).

Atsiminimai išdėstyti chronologine tvarka pagal jų publikavimo datą ir eiliškumą visuomenės, politikos ir kultūros laikraštyje „Mintis". Į šį leidinį neįtraukta tik pirmoji publikacija -J.Sondeckio straipsnis „Kazimieras Venclauskis. Keli jo turiningo gyvenimo bruožai". Jie visiškai neseniai publikuoti. (Žr. šaltinių ir literatūros sąrašo Nr. 27 ir 29 pozicijas). Dedame tik J.Sondeckio pasisakymą K.Venclauskio atminimo minėjime (1940 04 28).

K.Venclauskio amžininkų atsiminimų straipsniai publikuoti tuoj po jo mirties, tad neišvengiamai turėjo nekrologams būdingų žodžių ir frazių. Redaguojant jų atsisakyta. Straipsnių pavadinimai palikti autentiški. Peržiūrėta ir šių publikacijų kalbą, sudabartinta rašyba ir skyryba. Tvarkant kalbą stengtasi pataisyti didžiąsias kalbos klaidas, pvz., išpildyti (=atlikti) kūrinį; tampriai (=artimai) susijęs; pilną (=galutinį) įvertinimą; pirmoj eilėj (=pirmiausia). Palikti netaisyti reti, dabartinėje raštų kalboje nebevartojami, bet „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne" fiksuojami žodžiai, pvz., aplinkuma (- aplinka), savarankus (- savarankiškas), nuosakus (- nuoseklus) ir t.t. Kur ne kur patvarkyti stiliaus trūkumai. Potekstinėse pastabose pateikti tekstologiniai paaiškinimai ir patikslinimai. Tekstuose vartotų sutrumpinimų, pvz., K.V. (= K.Venclauskis); S.d. partija (= socialdemokratų partija) vietoje rašomas visas žodis. Atsiminimuose minimos pavardės pagal galimybes buvo sutikslintos.

Leidinio gale pateikiama I.Nekrašienės ir E.Raguckienės sudaryta asmenvardžių rodyklė.

Leidinyje spausdinamos 25 įvairaus pobūdžio iliustracijos iš „Aušros" muziejaus fototekos, D.Venclauskaitės ir L.Peleckio-Kaktavičiaus asmeninių archyvų.

Dėkoju G.Venclauskaitei už papasakotus atsiminimus apie tėvą. Šie atsiminimai paįvairino ir praturtino knygą.

Nuoširdų padėkos žodį tariu straipsnių autoriams -E.Jovaišaitei, J.Nekrašiui, L.Peleckiui-Kaktavičiui, dr. J.Sireikai. Tik dėl jų malonaus sutikimo ir pasiryžimo rašyti apie K.Venclauskį dėka knyga pasiekė skaitytoją.

Irena Nekrašienė

 

Šaltiniai ir literatūra

1. Valinčius A. Drg. K.Venclauskio diena Šiauliuose // Mintis. 1940. Gegužis. - P.106.

2. Kairys S. Draugui Kazimierui Venclauskiui mirus // Mintis. 1940. Vasaris-kovas. -  P.37.

3. Bugailiškis P. A. a. K.Venclauskis - kultūrininkas // Lietuvos žinios. 1940. Vasario 26.

4. Bielinis K. Drg. Kazimiero Venclauskio atminimui //Mintis. 1940. Vasaris-kovas. - P.38.

5. I.Urbaičio laiškas Z.Toliušiui, rašytas 1944 05 07. M.Mažvydo biblioteka. Rankraščių skyrius. - F 66-104.

6. Venclauskis K. // Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1965. - T.33. P.343.

7.  Biržiška V. Lietuvių bibliografija. IV d. (1905-1914). T.l (1905-1909). - K., 1935.

8.  Šiaulių metraštis / Red. P.Bugailiškis. - Šiauliai. - 1930; 1931; 1932; 1933; 1938.

9.  Steponaitis V. Iš Žandarų archyvo // Mūsų senovė / Red. Tumas J. -Tilžė. 1922. - P.644-656. l0. Bugailiškis P. A. a. K.Venclauskis - kultūrininkas. Nekrologas // Lietuvos žinios. 1940. Vasario 26.

11.Jaras A. a. adv. Kazimieras Venclauskis // Įdomus mūsų momentas. 1940. Kovo 3; Keletas bruožų iš K.Venclauskio gyvenimo // Lietuvos žinios. 1940. Vasario 28.

12.Sondeckis J. Kazimieras Venclauskis. Keli jo turiningo gyvenimo bruožai // Mintis. 1940. Nr. 2-3 (13-14). Vasaris - kovas. - P. 31-35; Kairys S. Draugui Kazimierui Venclauskiui mirus // Mintis. 1940. Nr.2-3 (13-14). Vasaris - Kovas. - P. 36-38; Bielinis K. Drg. Kazimiero Venclauskio atminimui // Mintis. 1940. Nr. 2-3 (13-14). Vasaris - kovas. -  P. 38-41; Kairienė O. Prie naujo kapo // Mintis. 1940. Nr. 2-3 (13-14). Vasaris - kovas. - P. 42-43; Vilkaitis J.Kazimierą Venclauskį prisiminus // Mintis. Nr. 4 (15). Balandis. - P. 74-77.

13.Pagal Sondeckį J., Kairį S., Bielinį K. Kazimieras Venclauskis //Kultūra. Nr. 3 (198). 1940. Kovas. - P. 180-187.

14.Knyva V. Venclauskio minėjimas Šiauliuose // Lietuvos žinios. 1940. Balandžio 30.

15. Valinčius A. Drg. K.Venclauskio diena Šiauliuose // Mintis. Nr. 5(16). 1940. Gegužė. - P. 101-105.

16.Žr. nuorodą Nr. 5.

l7.P.Bugailiškio laiškas Z.Toliušiui, rašytas 1944 05 09. M.Mažvydo biblioteka. Rankraščių skyrius. - F 66-104.

l8.Toliušis Z. Atsiminimai apie advokatus. Mašinraštis. 27 puslapiai. M.Mažvydo biblioteka. Rankraščių skyrius. - F 66-39-

I9.Jasiukaitis K. Rinktinė. - V, 1984.

20. Jovaras. Per knygnešystę - į liaudies draugystę // Tarybinių lietuvių rašytojų autobiografijos. T.l. - V., 1989. - P. 583-584.

21.Stonis T. Atsiminimai apie J.Janonį // Literatūra ir kalba VIII: Julius Janonis. - V., 1966. - P. 132-138.

22.Skipitis R. Nepriklausomą Lietuvą statant. - Čikaga, 1961.

23.Kairys S. Lietuva budo. - New York, 1957; Kairys S. Tau, Lietuva. -Boston, 1964.

24.Bielinis K. Dienojant: Spaudos draudimo laikų atsiminimai. - Chicago, 1958; Bielinis K.Gana to jungo. - Chicago, 1971.

25.Puzinas J. Petras Avižonis (1875-1939). - Chicago, 1979.

26.Vilčinskas J. Lietuvos socialdemokratija kovoje dėl krašto nepriklausomybės. - London, 1985.

27.Peleckis L. Namuose ant Pasadnos ulyčios. - V, 1991.

28.Bugailiškis P. Gyvenimo vieškeliais. - Šiauliai, 1994.

29.Sondeckis J. Mano gyvenimo stotys // Gyvenimas Lietuvai. - Šiauliai, 1993.

30.Povylius A. Išgyvento laiko atsiminimų nuotrupos. - Šiauliai, 1997.

31.Sireika J. Lietuvos savivaldybės ir savivaldybininkai 1918-1931. -Šiauliai, 1998.

Jūs esate čia: Naujienos Kazimieras Venclauskis