Gin-Dia, biblioteka

Mano gyvenimas I.dalis

 Mochanadas Karamčand Gandi. Mano gyvenimas

Nauka, Moskva, 1969.

Įžanga

Prieš penkis metus, įkalbėtas artimiausių savo bendradarbių, aš sutikau parašyti autobiografiją.<...>

Vis tik vienas mano dievobaimingas draugas suabejojo, ir tomis abejonėmis jis pasidalino su manimi:

– Kas jus pastūmėjo tokiai avantiūrai? Juk biografijos rašymas – paprotys būdingas Vakarams. Aš nežinau nei vieno žmogaus Rytuose, kuris tuo užsiimtų, išskyrus asmenis, papuolusius Vakarų įtakon. Apie ką jūs rašysite, tarkim, rytoj, jūs atsisakysite teiginių, kuriuos šiandien laikote savo principais. <...>

Šios išvados man padarė šiokį tokį įspūdį. Bet aš nesiruošiu rašyti tikros biografijos. Tiesiog man norėjosi papasakoti savo tiesos ieškojimų istoriją. O kadangi tokie ieškojimai sudaro visą mano gyvenimo turinį, tai pasakojimas apie juos tikrai bus kažkas panašaus į autobiografiją. ... Mano ieškojimai politinėje sferoje dabar žinomi ne tik Indijoje, bet kažkuria prasme ir visam „civilizuotam“ pasauliui. Tai man nėra jokia vertybė. Dar mažesne vertybe man yra „mahatmos“ pavadinimas, kurį aš įgijau dėka tų ieškojimų. Šis vardas mane dažnai liūdino, ir aš neatsimenu nė vieno atvejo, kada jis mane pradžiugino. Aš norėčiau papasakoti apie tik man žinomus dvasinius ieškojimus, kurie suteikdavo jėgų mano veiklai politikos sferoje. Jei mano ieškojimai tikrai yra dvasingi, tai tada šiame pasakojime nėra vietos savęs pagyrimui, ir mano pasakojimas gali tik padidinti mano nuolankumą. Kuo giliau aš mąstau ir žvelgiu į praeitį, tuo aiškiau jaučiu savo ribotumą.

Trisdešimties metų bėgyje aš siekiau tik vieno – pažinti save. <...>  Viskas, ką aš kalbu ir rašau, visa mano politinė veikla – viskas nukreipta į šį tikslą. <...> Yra dalykai, kurie žinomi tik tau ir tavo kūrėjui. Jų, žinoma, atskleisti negalima. Ieškojimai, apie kuriuos aš noriu papasakoti, kitokie. Jie dvasinio, arba greičiau moralinio plano, nes religijos esmę sudaro moralė. <...>

Aš išgyvenau giliausią savianalizę, kruopščiai tikrinau save, tyrinėjau ir analizavau visus psichologinius momentus. <...> Ir kol mano veiksmai tenkina mano protą ir širdį, aš turiu tvirtai laikytis savo pirmapradžių išvadų. <...>

Man tiesa – pagrindinis principas, susidedantis iš daugybės kitų principų. Ta tiesa yra teisingumas ne tik žodžiuose, bet ir mintyse, ne tik santykinė mūsų suvokimo tiesa, bet ir absoliuti tiesa, amžinas principas, t.y. dievas. Yra be galo daug dievo įvardijimų, nes jo pasireiškimai yra nesuskaičiuojami... Tačiau aš lenkiuosi dievui tik kaip tiesai. <...>

Manyje brendo vis didesnis įsitikinimas, kad viskas, kas man prieinama, prieinama netgi vaikui; aš tai sakau pagrįsdamas savo žodžius. Tiesos ieškojimų praktika yra kiek paprasta, tiek pat ir sudėtinga. Tai gali pasirodyti visiškai neprieinama žmogui, pasikliaujančiam savimi, ir visiškai prieinama nekaltam kūdikiui. Ieškantis tiesos turi būti nuolankesnis už kelio dulkes. ...Tik tada, o ne anksčiau, jis išvys tiesos švystelėjimus. <...>

Jei skaitytojui pasirodys, kad mano žodžiuose skamba pasikėlimas, vadinasi, kažkas ne taip mano ieškojimuose, ir aš mačiau ne sušvitusią tiesos, o tik miražą. Tegul žūna šimtai tokių kaip aš, bet nugali tiesa. Netgi per plaukelį nevalia atitolti nuo tiesos, kai kalbama apie tokius klystančius mirtingus, kaip aš.

Aš prašau, kad išbarstytų knygos puslapiuose patarimų niekas nelaikytų neginčijamais. ... Aš tikiuosi supažindinti skaitytoją su visomis savo klaidomis ir nuklydimais.

Ašramas, Sabarmati

1926 metų lapkričio 26d.

M.K. Gandi