Šeštadienis, Rugs 22nd

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Machatma Gandi autob...

Mano gyvenimas I.dalis - XIII. Pagaliau aš Londone

XIII. Pagaliau aš Londone

Aš nesirgau jūros liga, bet kuo toliau, tuo stipriau mane apėmė nerimas. Aš drovėjausi kalbėtis net su garlaivio patarnautojais. Visi antros klasės keleiviai, išskyrus Mazmudarą, buvo anglai, o aš nebuvau pratęs kalbėti angliškai. Aš sunkiai suprasdavau, kai mane užkalbindavo, o jei ir suprasdavau, tai negebėjau atsakyti. Man prieš tai reikėjo kiekvieną sakinį sudėlioti galvoje, ir tik tada galėdavau jį ištarti. Be to, aš visiškai nežinojau, kaip naudotis peiliu ir šakute, ir bijojau paklausti, kurie patiekalai pagaminti iš mėsos. Todėl visada valgiau kajutėje, daugiausia saldumynus ir vaisius, kuriuos buvau pasiėmęs į kelionę. Keliaujantis su manimi vakilas Mazmudaras nejautė jokio varžymosi ir greitai su visais rado bendrą kalbą. Jis laisvai vaikščiojo garlaivio deniu, kai tuo tarpu aš ištisas dienas slėpiausi kajutėje ir išdrįsdavau pasirodyti ant denio tik tada, kai ten būdavo mažai žmonių. Mazmudaras įtikinėjo mane susipažinti su keleiviais ir jaustis laisviau. Advokatas turi turėti ilgą liežuvį, sakė jis. Jis pasakojo apie savo advokato praktiką ir patarė išnaudoti kiekvieną galimybę kalbėti angliškai, nesivaržant klaidų, neišvengiamų kalbant užsienio kalba. Tačiau niekas nepadėjo man įveikti drovumo. 

Vienas iš keleivių – anglas, truputį vyresnis už mane, pajutęs man simpatiją, vieną kartą į traukė mane į pokalbį. Jis klausinėjo, ką aš valgau, kur keliauju ir kodėl toks drovus; jis taip pat man patarė pietauti prie bendro stalo ir juokėsi iš to, kad aš užsispyrusiai atsisakinėju nuo mėsos.

Kai mes plaukėme Raudonąją jūra, jis draugiškai pasakė man:

– Dabar dar nieko, bet Biskaisko įlankoje jūs atsisakysite savo atkaklumo. O Anglijoje taip šalta, kad visiškai neįmanoma gyventi be mėsos.

– Bet aš girdėjau, kad ir ten yra žmonių, kurie gali gyventi be mėsos!

– Patikėkite manimi, tai pasakos. Kiek aš žinau, ten nėra nei vieno žmogaus, kuris nevalgytų mėsos. Juk aš neįtikinėju jūsų gerti vyną, nors pats geriu. Bet man atrodo, kad jūs valgysite mėsą, nes negalėsite išgyventi be jos.

– Dėkoju jums už patarimą, bet aš iškilmingai pažadėjau savo motinai nesiliesti prie mėsos, ir netgi galvoti apie tai nedrįstu. Jei ten neįmanoma išgyventi be mėsos, aš geriau grįšiu į Indiją, bet nevalgysiu mėsos vien todėl, kad likti ten. 

Mes įplaukėme į Biskaisko įlanką, bet aš nepajutau poreikio nei mėsai, nei vynui. Man patarė pasirūpinti pažyma, kad aš nevalgau mėsos. Aš paprašiau pažįstamą anglą išduoti man tokį liudijimą. Jis mielai sutiko, ir aš jį saugojau kurį tai laiką. Tačiau, kai sužinojau, kad galima turėti tokią pažymą ir ramiausiai valgyti mėsą, ji prarado man bet kokią vertę. Jei nepatikės mano žodžiu, kam man toks liudijimas?

Į Sauthemtoną mes atvykome šeštadienį. Garlaivyje aš visą laiką vilkėjau juodą kostiumą, o baltą flanelinį, kurį man įdavė draugai, saugojau atvykimo dienai. Aš galvojau, kad balta spalva man labiausiai tinka, ir į krantą išlipau su baltu flaneliniu kostiumu. Buvo jau rugsėjo pabaiga, ir baltu kostiumu aš buvau vienintelis. Įsižiūrėjęs, kaip elgėsi kiti, Grindlėjaus agentui palikau visą savo bagažą kartu su raktais.

Turėjau keturis rekomenduojančius laiškus; dr. P. Dž. Mehtui, advokatui Dalpatramui Šuklui, princui Randžtsindži ir Dadabhajui Naorodži. Dar garlaivyje mums patarė apsistoti Londone viešbutyje „Viktorija“. Mes su Mazmudaru nuvykome ten, ir aš degiau iš gėdos vilkėdamas savo baltą kostiumą. Viešbutyje man pasakė, kad bagažą iš Grindlėjaus atveš tik kitą dieną, nes į Londoną mes atvykome sekmadienį. Aš buvau neviltyje. Daktaras Mehta, kuriam telegrafavau iš Sauthemtono, kad atvykimo dieną užeisiu aštuntą valandą vakaro, priėmė mane. Jis nuoširdžiai pasisveikino su manim, bet mano flanelinis kostiumas jam sukėlė šypseną. Pokalbio metu aš atsitiktinai paėmiau jo cilindrą ir, norėdamas sužinoti, kiek jis lygus, atsargiai perbraukiau ranka prieš plauką. Daktaras Mehta kiek suirzęs sustabdė mane. Tai buvo perspėjimas ateičiai ir pirma europietiško etiketo pamoka, kurią daktaras Mehta perdavė pajuokavimo forma:

– Niekada nelieskite svetimų daiktų, – pasakė jis. – Neužduokite begalę klausimų, kaip tai darome Indijoje; nekalbėkite garsiai; į nieką nesikreipkite žodžiu „sere“, kaip mes kad darome Indijoje; čia tik tarnai taip kreipiasi į savo šeimininką. 

Ir taip toliau, ir taip toliau... Jis pasakė man, kad viešbutyje gyvenimas labai brangus, ir patarė apsigyventi privačiai kokioje nors šeimoje. Mes atidėjome to klausimo sprendimą iki pirmadienio. Vakilas Mazmudaras taip pat patvirtino, kad gyventi viešbutyje nepatogu ir be to labai brangu. Kelionėje jis susidraugavo su vienu sindhu iš Maltos salos. Šis lankėsi Londone ne pirmą kartą ir pasisiūlė surasti mums kambarius. Mes sutikome ir pirmadienį, sulaukę bagažo ir susimokėję pagal sąskaitą viešbutyje, nuvažiavome į kambarius, kuriuos mums surado mūsų pažįstamas. Prisimenu, kad buvimas viešbutyje man kainavo tris svarus sterlingus, tai mane siaubingai sukrėtė mane, nes aš beveik badavau. Man viskas atrodė neskanu, o kai nepatikusį maistą pakeisdavau kitu, man vis tiek reikėjo mokėti už abu. Faktiškai aš maitinausi produktais, atsivežtais iš Bombėjaus. 

 

Aš nesijaučiau savimi naujose patalpose. Visą laiką aš galvojau apie namus, apie tėvynę. Aš ilgėjausi motinos meilės. Naktimis ašaros tekėjo mano skruostais, o prisiminimai apie namus neleisdavo užmigti. Neturėjau su kuo dalintis savo sielvartu. O jei ir būtų buvę su kuo, kokia iš to nauda? Aš nežinojau priemonių, kurios galėjo palengvinti mano kančias. Viskas buvo svetima: tauta, jos papročiai ir net namai. Aš visiškai nežinojau angliško etiketo ir visą laiką buvau įsitempęs. O mano vegetarizmo įžadai man sukėlė begalę nepatogumų. Tie patiekalai, kuriuos galėjau valgyti, buvo beskoniai. Aš atsidūriau tarp „Scilės ir Charibdės“. Anglija man nepatiko. Tačiau apie tai, kad grįžti į Indiją, nebuvo nė kalbos. „Jei jau tu čia atvažiavai, tai turi čia išbūti prisižadėtus trejetą metų,“ – patarinėjo man vidinis balsas.

Jūs esate čia: Naujienos Machatma Gandi autob...