Šeštadienis, Rugs 22nd

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Machatma Gandi autob...

Mano gyvenimas I.dalis - XVII Bandymai maitinimosi srityje

XVII Bandymai maitinimosi srityje

Kuo giliau studijavau save, tuo stipriau augo mano poreikis vidiniams ir išoriniams pokyčiams. Pakeitęs gyvenimo būdą, o gal net iki to, aš pradėjau keisti savo maitinimosi įpročius. Aš mačiau, kaip knygų apie vegetarizmą autoriai kruopščiai išnagrinėjo jį iš religinės, mokslinės, praktinės ir medicininės pasaulėžiūros. Svarstydami šį klausimą iš etikos pusės, jie priėjo išvados, kad žmogaus pranašumas prieš žemesniuosius gyvūnus visiškai nereiškia, kad paskutinieji turi tapti pirmųjų aukomis: atvirkščiai, aukštesnės esybės turi saugoti žemesniuosius; ir vieni, ir kiti turi padėti vienas kitam taip pat, kaip kad žmogus padeda žmogui. 

Be to, jie išreiškė nuomonę, kad žmogus maitinasi ne dėl malonumo, o tam, kad gyventų. Ir kai kurie iš jų siūlė atsisakyti ne tik mėsos, bet ir kiaušinių, pieno – ir jie taip elgėsi savo gyvenime. Studijuodami šį klausimą iš mokslo pozicijų, kai kurie autoriai priėjo išvados, kad pati žmogaus fizinė struktūra liudija tai, kad jis yra žaliavalgis gyvūnas ir neturi naudoti virto maisto. Iš pradžių jis turi maitintis tik motinos pienu, o kai jam atsiras dantys, pereiti prie kieto maisto. Iš medicininės pasaulėžiūros taško jie pagrindė atsisakymą visų prieskonių ir aštrių priedų. Jų praktinės ir ekonominės išvados vegetarizmo naudai buvo tokios – vegetarinis maistas pats pigiausias. Visi tie argumentai padarė man tam tikrą poveikį. Be to aš dažnai susitikdavau su vegetarais vegetariškuose restoranuose. Anglijoje gyvavo vegetarų draugija, leidžianti kas savaitinį žurnalą. Aš jį užsisakiau, įstojau į draugiją ir labai greitai tapau jo vykdomojo komiteto nariu. Čia aš susipažinau su tais, kurie buvo laikomi vegetarizmo korifėjais, ir pats pradėjau atlikinėti eksperimentus maitinimosi srityje. 

Aš nustojau valgyti saldumynus ir prieskonius, atsiųstus iš namų. Praradau jiems norą, nes mano mintys įgavo naują kryptį; ir su malonumu valgiau virtus špinatus, paruoštus be prieskonių, kurie Ričmonde man atrodė tokie beskoniai. Tokie bandymai atvedė mane iki minties, kad tikroji skonio buveinė yra ne liežuvis, o smegenys. 

Žinoma, aš nuolat vadovavausi ekonomine nauda. Tomis dienomis buvo paplitusi nuomonė, kad kava ir arbata yra kenksmingi, ir pirmenybė buvo teikiama kakavai. O kadangi aš buvau įsitikinęs, kad žmogus turi valgyti tik tai, kas stiprina organizmą, tai paprastai atsisakydavau nuo kavos, arbatos ir gėriau kakavą. 

Restoranuose, kuriuose aš lankiausi, būdavo po dvi salės. Pirmoji salė, kurioje pietavo pasiturinti publika, patiekalai buvo siūlomi pasirinktini ir už juos buvo galima apmokėti atskirai. Čia pietūs kainavo nuo vieno iki dviejų šilingų. Antroje salėje buvo siūlomi pietūs iš trijų patiekalų už šešis pensus, taip pat priklausė ir duonos riekutė. Griežčiausios ekonomijos dienomis aš paprastai pietaudavau antroje salėje. 

Be pagrindinių bandymų aš atlikdavau ir smulkius. Taip, vienu metu aš nenaudojau maisto, kuriame yra krakmolo, kitu metu valgiau tik duoną ir vaisius arba maitinausi vien sūriu, pienu ir kiaušiniais. Paskutinis bandymas buvo visiškai nereikalingas. Jis netruko nė dviejų savaičių. Vienas iš reformatorių, propaguojančių atsisakyti produktus, turinčius krakmolo, labai palankiai atsiliepė apie kiaušinius, įrodinėdamas, kad kiaušiniai – tai ne mėsa, ir naudojant juos maistui, mes nedarome žalos gyviems sutvėrimams. Mane paveikė jo argumentai, ir aš, nepaisydamas duoto įžado, pradėjau valgyti kiaušinius. Tačiau paklydimas buvo trumpalaikis. Aš neturėjau teisės naujai išaiškinti savo įžadus, aš turėjau vadovautis tuo aiškinimu, kurį man davė motina, paėmusi iš manęs įžadus. Aš žinojau, kad kiaušiniai, jos supratimu, taip pat yra mėsiškas maistas. Suvokęs tikrąją įžadų prasmę, aš nustojau maitintis kiaušiniais.

Anglijoje aš susidūriau su trimis sąvokos „mėsa“ apibrėžimais. Pagal pirmą, mėsai priklauso tik paukščių ir gyvulių mėsa. Vegetarai, prisilaikantys šio apibrėžimo, nevalgo gyvulių ir paukščių mėsos, bet valgo žuvį, nekalbant jau apie kiaušinius. Pagal antrąjį apibrėžimą, mėsai priklauso visi gyvi sutvėrimai, todėl žuvis šiuo atveju taip pat atmetama, bet kiaušinius valgyti leidžiama. Trečiasis apibrėžimas į „mėsos“ sąvoką įjungia visų gyvų organizmų mėsą, o taip pat gyvulinius produktus, tokius kaip kiaušiniai ir pienas. Jei būčiai priėmęs pirmąjį apibrėžimą, tai galėjau valgyti ne tik kiaušinius, bet ir žuvį. Tačiau aš buvau įsitikinęs, kad mano motinos apibrėžimas ir yra tai, ko aš turėčiau laikytis. Todėl, kad laikyčiausi įžadų, aš atsisakiau kiaušinių. Dėl to atsirado nauji sunkumai, nes paaiškėjo, kad net vegetariškuose restoranuose daugelis patiekalų gaminami su kiaušiniais. Tai reiškė, kad aš turėjau užsiimti nemaloniu išsiaiškinimo procesu, domėdamasis, ar patiekaluose yra kiaušinių, nes daugelis pudingų ir sausainių buvo gaminami su kiaušiniais. Nors, vykdydamas savo pareigą, aš ir susidūriau su sunkumais, iš esmės mano maistas pasidarė paprastesnis. Tas paprastumas man sukėlė nemalonumų, nes reikėjo atsisakyti kai kurių patiekalų, kurie man patiko. Tačiau tie nemalonumai buvo laikini, nes tiksliai laikydamasis įžadų aš įgijau naują skonio suvokimą, gerokai sveikesnį, subtilesnį ir pastovesnį.

Pats sunkiausias išbandymas dar buvo priešakyje ir lietė kitą įžadą. Tačiau kas išdrįs pakenkti tam, kurį globoja dievas?

Čia būtų laikas papasakoti apie kelis mano pastebėjimus dėl įžadų ir priesaikų išaiškinimo. Įžadų aiškinimas – neišsenkantis ginčų šaltinis visame pasaulyje. Kad ir kaip aiškiai būtų išaiškintas įžadas, žmonės stengiasi jį iškraipyti ir pasukti savo tikslų naudai. Ir taip elgiasi visi turtuoliai ir vargšai, kunigaikščiai ir valstiečiai. Egoizmas apakina juos, ir panaudodami dvireikšmius išsireiškimus, jie apgaudinėja patys save, jie stengiasi apgauti pasaulį ir dievą. Reikia laikytis auksinės taisyklės, kurios esmė glūdi tame, kad įžadus priimti reikia taip, kaip juos aiškino juos jums uždedantysis. Kita taisyklė slypi tame, kad jei galimi du išaiškinimo variantai, reikia priimti silpnesniojo pusę. Šių dviejų taisyklių atsisakymas veda į ginčus ir neteisybę, įsišaknijusius mele. Ieškantis tiesos be sunkumų pasirenka auksinę taisyklę. Jam nereikia mokslininkų patarimų, kad išaiškintų įžadus. Mano motinos įdiegtas man „mėsos“ apibrėžimas atitinka auksinę taisyklę ir yra vienintelis teisingas man. Bet koks kitas išaiškinimas, pradiktuotas mano patyrimo ar susireikšminimo, kuriuos įgijau kartu su žiniomis, yra neteisingas. Anglijoje savo bandymus maitinimosi srityje aš dariau dėl ekonomijos ir higienos priežasčių. Religiniai šio klausimo aspektai mano dėmesio nesulaukė iki kelionės į Pietų Afriką, kur aš atlikau visą eilę sudėtingų bandymų, apie kuriuos papasakosiu kitose dalyse. Vis tik tų bandymų sėklos buvo pasėtos Anglijoje. 

Naujai atsivertęs pasekėjas entuziastingiau vykdo savo naujos religijos nurodymus, nei tas, kuris nuo gimimo priklauso tai religijai. Vegetarizmas tais laikas Anglijoje buvo naujas kultas, jis tapo nauju kultu ir man, todėl, kad kaip rašiau, aš ten nuvažiavau įsitikinusiu mėsos valgytoju ir vėliau buvau intelektualiai atverstas į vegetarizmą. Pilnas nekantrumo, būdingo naujokui, aš nusprendžiau įkurti vegetarų klubą savo rajone Beisuotere. Aš pasikviečiau serą Edviną Arnoldą, gyvenantį tame rajone, kad jis taptų klubo vice-prezidentu. „Vegetarian“ redaktorius dr. Oldfildas tapo prezidentu, o aš – sekretoriumi. Iš pradžių klubas klestėjo, bet po kelių mėnesių nustojo gyvavęs, nes aš persikėliau į kitą rajoną pagal savo paprotį periodiškai persikelti iš vienos vietos į kitą. Tačiau šis trumpalaikis ir kuklus bandymas kai ko mane išmokė, norint sukurti panašią organizaciją ir jai vadovauti.

Jūs esate čia: Naujienos Machatma Gandi autob...