Penktadienis, Lap 16th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Machatma Gandi autob...

Mano gyvenimas I.dalis - XX Pažintis su skirtingomis religijomis

XX Pažintis su skirtingomis religijomis

Antrųjų gyvenimo Anglijoje metų pabaigoje aš susipažinau su dviem teosofais, jie buvo broliai ir abu buvo viengungiai. Jie prakalbo su manimi apie „Gitą“. Jie skaitė „Dangaus dainą“, kurią vertė Edvinas Arnoldas ir pasiūlė man kartu su jais paskaityti originalą. Buvo gėda prisipažinti, kad aš neskaičiau tos dieviškos poemos nei sanskrito, nei gutandžali kalba. Aš buvau priverstas pasisakyti, kad neskaičiau „Gitos“ ir su malonumu perskaitysiu ją kartu su jais ir, nors sanskritą žinau prastai, tikiuosi, kad sugebėsiu pastebėti tas vietas, kur vertėjui nepavyko perduoti originalo. Mes pradėjome skaityti „Gitą“. Eilės iš antros dalies man padarė tokį gilų įspūdį, kad iki šiolei skamba mano ausyse: 

Kai galvojama apie jausmų objektą, atsiranda Potraukis;

Potraukis gimdo norą,

Noras įsiliepsnoja į nesuvaldomą aistrą

Aistra paskui save atsiveda Beprotystę;

Vėliau liks tik prisiminimai

Ir pasirodys, kad visa tai buvo miražas.

Tegul kilmingas tikslas pradingsta

Ir išdegina protą taip, 

kad tikslas, protas ir žmogus žūtų.

Knyga man pasirodė neįkainuojama. Laikui bėgant aš įtvirtinau šią savo nuomonę ir dabar šitą knygą laikau pagrindiniu tiesos pažinimo šaltiniu. „Gita“ visada man padėdavo, kai apimdavo neviltis. Aš perskaičiau beveik visus angliškus „Gitos“ vertimus ir Edvino Arnoldo (1832-1904) vertimą laikau geriausiu. Jis labai tikslus, ir tuo pat metu nesijaučia, kad tai vertimas. Skaitydamas „Gitą“ su savo draugais, aš jos neišstudijavau. Tik po kelerių metų ji tapo mano darbastalio knyga.

Broliai man rekomendavo perskaityti Edvino Arnoldo, kurį tada aš pažinojau tik kaip „Dangiškos giesmės“ autorių, knygą „Azijos šviesa. Aš perskaičiau knygą ir susidomėjau ją daugiau nei „Bhagavadgita“. Pradėjęs skaityti, aš jau nebegalėjau sustoti. 

Jie mane nuvedė ir į Blavatskajos ložę ir ten supažindino su madam Blavakstkaja ir misis Bezant, kuri tik ką buvo įstojusi į teosofinę draugiją. Didžiai susidomėjęs klausiausi įvairiausių pasisakymų apie jos kreipimąsi. Draugai patarinėjo ir man įstoti į šią draugiją, bet aš mandagiai atsisakiau, pareiškęs, kad turėdamas menką žinojimą net nuosavoje religijoje, nenoriu priklausyti jokiai kitai religinei draugijai. Atsimenu, kad atkakliai prašomas brolių aš perskaičiau madam Blavatskajos „Raktas į Tesofiją“. Ši knyga iššaukė man norą skaityti apie induizmą. Aš daugiau nebetikėjau misionieriais, tvirtinusiais, kad induizmas yra pilnas prietarų. 

Panašiai tuo pačiu laiku vegetarų pensionate aš susipažinau su krikščionimi iš Mančesterio. Jis prakalbo su manimi apie krikščionybę. Aš pasidalinau su juo prisiminimais apie Radžkotą. Jam buvo skaudu klausytis, jis pasakė: „Aš vegetaras. Aš negeriu. Žinoma, daugelis krikščionių valgo mėsą ir geria spirituotus gėrimus, bet nei viena, nei kita nėra nurodyta šventame rašte. Paskaitykite Bibliją.“ Aš paklausiau jo patarimo. Jis pats vertėsi pardavinėdamas Biblijas. Aš nusipirkau iš jo leidinį su žemėlapiais, temų rodyklėmis ir kitomis pagalbinėmis priemonėmis ir pradėjau skaityti, bet niekaip negalėjau įveikti „Senojo testamento“. Aš perskaičiau „Būties knygą“, o skaitydamas kitas dalis visada užmigdavau. Vis tik, kad galėčiau pasakyti, kad perskaičiau Bibliją, aš atkakliai sėdėjau prie knygų. Man prireikė milžiniškų pastangų perskaityti knygas ir vis tik manyje tai neiššaukė nė menkiausio susidomėjimo. Be to aš absoliučiai nieko nesupratau. Ypatingai man nepatiko „Skaičių knyga“.

„Naujasis testamentas“ paliko man kitokį įspūdį, ypač Kalno pamokslas, palietęs mano sielos gelmes. Aš lyginau jį su „Gita“. Ir neapsakomą susižavėjimą man sukėlė šios eilutės: „O aš jums sakau: nesipriešink skriaudikui; bet jei kas trenks tau į dešinį skruostą, atsuk jam kitą; ir jei kas panorės teistis su tavimi ir atimti tavo baltinius, atiduok jam ir apsiaustą“. Aš prisiminiau Šamalo Bhatto eiles: „Už taurę su vandeniu atsilygink geru maistu“ ir t.t. Mano jaunas protas stengėsi apjungti „Gitos“ mokymą, „Azijos šviesą“ ir Kalno pamokslą. Aš pamačiau, kad aukščiausia religijos forma – atsižadėjimas, ir tai giliai įstrigo mano sieloje.

Biblijos skaitymas iššaukė norą susipažinti su kitų religinių pamokslininkų gyvenimu. Vienas draugas rekomendavo man Karlėjaus knygą „Herojai ir heroizmas istorijoje“. Aš perskaičiau skyrių apie herojus pranašus ir sužinojau apie pranašų didingumą, jų pasiryžimą ir asketišką gyvenimą.

Daugiau tuo momentu gilintis į religijas aš negalėjau, nes pasiruošimas egzaminams nepalikdavo tam laiko. Vis tik aš nusprendžiau, kad perskaitysiu kiek įmanoma daugiau knygų religine tematika ir susipažinsiu su visomis svarbiausiomis religijomis.

Ir argi aš galėjau išvengti pažinties su ateizmu? Kiekvienam indui žinomas Bradlo vardas ir jo taip vadinamas ateizmas. Perskaičiau keletą ateistinių knygų, kurių pavadinimų jau neatsimenu. Jos nepadarė man jokio įspūdžio ir įtakos, nes jau buvau praėjęs ateizmo dykumą. Tas faktas, kad misis Bezant, tada buvusi madinga, atitolo nuo ateizmo į teizmą, dar sustiprino mano pasibjaurėjimą ateizmu. Perskaičiau jos knygą „Kaip aš tapau teosofe“.

Tuo metu mirė Bradlo. Jį laidojo Vokingo kapinėse. Aš dalyvavau jo laidotuvėse, ir, man atrodo, ten buvo vien indai, gyvenę Londone. Laidotuvėse dalyvavo keletas kunigų, atėjusių atiduoti jam paskutinės pagarbos. Einant iš kapinių mes sustojome ant platformos laukti traukinio. Koks-tai ateistas iš minios pradėjo užkabinėti vieną iš kunigų.

– Tai kaip, sere, ar tikite jūs į dievą?

– Taip, – atsakė šis tyliai.

– Ir jūs taip pat žinote, kad žemės apvalumas lygus 28 tūkstančiams mylių? – paklausė ateistas pasitikinčio savimi žmogaus šypsena.

– Suprantama.

– Tada atsakykite man, prašau, kokio dydžio jūsų dievas ir kur jis yra?

– O, jei mes žinotume. Jis mūsų širdyse.

– Na-na, nelaikykite manęs vaiku! – pasakė ateistas ir pergalingai pasižiūrėjo į mus.

Kunigas nuolankiai nutylėjo.

Šis pokalbis sustiprino mano nusistatymą prieš ateizmą. 

Jūs esate čia: Naujienos Machatma Gandi autob...