Antradienis, Rugs 18th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Machatma Gandi autob...

Mano gyvenimas I.dalis - XXV Mano bejėgiškumas

XXV Mano bejėgiškumas

Tapti advokatu buvo lengva, bet užsiimti juridine praktika – sunku. Aš perskaičiau įstatymus, bet nežinojau, kaip juos pritaikyti. Didžiai susidomėjęs išknaisiojau „Teisėtumo principus“, bet neįsivaizdavau, kaip teisingai tai naudoti savo veikloje. „Sic utero tuo ut alienum nоn laedas“ – naudokis savo nuosavybe taip, kad nepažeistum kitų nuosavybės – toks buvo vienas iš principų, bet aš nežinojau, kaip turėti iš jo naudos savo klientui. Aš perskaičiau visus teisminius procesus, pagrįstus tuo principu, bet taip ir nesupratau, kaip panaudoti jį juridinėje praktikoje. Be to, aš nestudijavau indų teisės ir neturėjau nė menkiausio suvokimo nei apie indų, nei apie musulmonų teisę. Aš net nežinojau, kaip iškelti ieškinį. Buvau girdėję, kad seras Firuzšahas Mehta teisme posėdžio metu riaumoja kaip liūtas. Kaip jis sugebėjo išmokti to meno Anglijoje? Apie tokią įžvalgą juridiniuose klausimuose, kokią turėjo jis, aš nedrįsau net svajoti. Turėjau rimtų nuogąstavimų, ar užsiiminėdamas advokato praktika sugebėsiu užsidirbti pragyvenimui.

Panašiai tokios pat abejonės ir nerimas mane kankino dar tada, kai studijavau teisę Anglijoje. Kai apie tai papasakojau draugams, vienas iš jų man patarė kreiptis į Dadabhajų Naorodžą. Aš jau sakiau, kad išvažiuodamas į Angliją, pasirūpinau rekomendaciniu laišku jam, bet man atrodė, kad nepatogu trikdyti tokį didį žmogų. Kai paskelbdavo apie jo lekciją, aš, būdavo, atsisėdu kur nors salės kamputyje, o jai pasibaigus išeinu, prisimėgavęs tuo, ką girdėjau ir mačiau. Norėdamas suartėti su studentais Dadabhajus įkūrė asociaciją. Aš dažnai ateidavau į asociacijos posėdžius, žavėjausi jo rūpinimusi studentais, kurie savo ruožtu atsimokėdavo pagarba jam. Galiausiai, išdrįsau įteikti jam rekomendacinį laišką. Jis pasakė: „Galite užeiti pas mane bet kuriuo laiku“. Bet aš taip ir nepasinaudojau tuo kvietimu, nes man atrodė, kad negalima trikdyti be ypatingos būtinybės. Todėl aš nedrįsau pasinaudoti draugo patarimu ir nesikreipiau į Dadabhajų. Neatsimenu, kas man rekomendavo susitikti su misteriu Frederiku Pinkattomu. Jis buvo konservatorius, bet jo požiūris į indų studentus buvo tyras ir nesavanaudiškas. Daugelis studentų kreipdavosi į jį patarimo. Aš taip pat paprašiau susitikimo, ir jis sutiko. Niekada nepamiršiu pokalbio su juo. Jis pasitiko mane kaip draugas ir pasijuokė iš mano pesimizmo.

– Juk jūs negalvojate, kad visi turėtų būti panašūs į Firuzšahą Mehtą? Tokie kaip Firuzšahas ir Baddrudinas, sutinkami retai. Būkite tikras, galima tapti eiliniu advokatu, neturinti ypatingo meistriškumo. Sąžiningumo ir darbštumo pilnai pakanka tam, kad uždirbti pragyvenimui. Ne visos bylos sudėtingos. Papasakokite man, ką jūs aplamai skaitėte.

Kai aš išvardijau, ką perskaičiau, jis buvo, kaip spėjau pastebėti, labai nusivylęs. Tačiau tai truko neilgai. Greitai jo veidą nutvieskė maloni šypsena, ir jis pasakė:

– Aš suprantu jūsų nerimą. Jūs skaitėte aiškiai nepakankamai. Jūs neturite giluminių žinių apie pasaulį, kuris yra sine qua non vakilui (red. įgaliotajam). Jūs nežinote net Indijos istorijos. Vakilas turi žinoti žmogaus prigimtį. Jis turi mokėti skaityti žmogaus mintis iš jo veido. Ir kiekvienas indas privalo žinoti Indijos istoriją. Ji neturi tiesioginio ryšio su juridine praktika, bet jos žinojimas yra būtinas. Kaip aš supratau, jūs net neskaitėte 1857-ų metų Kėjo ir Mallesono sukilimo istorijos. Pirmiausia, perskaitykite ją, po to dar dvi knygas, kad suprastumėte žmogaus prigimtį.

Tai buvo Lavateras ir Šemmelpenniko knyga apie fizionomiką.

Buvau be galo dėkingas savo didžiai gerbiamam draugui. Būnant šalia jo dingo visos mano baimės, bet vos tik aš išėjau, nerimas sugrįžo. Kaip pažinti žmogų pagal jo veidą? Šis klausimas nedavė man ramybės pakeliui į namus. Kitą dieną įsigijau Lavatero knygą. Šemmelpeniko knygos nebuvo parduotuvėje. Perskaičiau Lavatero knygą ir supratau, kad ji kur kas sudėtingesnė ir ne tokia įdomi, kaip Snello „Teisingumo teisė“. Aš studijavau Šekspyro veidą, bet taip ir nesupratau, iš kur atsirado Šekspyro įprotis klajoti Londono gatvėmis.

Lavatoro knyga man nesuteikė naujų žinių. Misterio Pinkatto patarimas praktiškai man nieko nedavė, bet jo gerumas man padarė gerą paslaugą. Jo besišypsantis atviras veidas išliko mano atmintyje. Aš pasiklioviau jo nuomone, kad įžvalga, atmintis ir tokie gebėjimai kaip Firuzšaho Mehtos visiškai nebūtini, norint tapti sėkmingu juristu: pilnai pakanka sąžiningumo ir darbštumo. O kadangi to turėjau į valias, pradėjau daugiau savimi pasitikėti.

Anglijoje negalėjau perskaityti Kejo ir Mallesono foliantų, bet tai padariau Pietų Afrijoje, nes nusprendžiau juos perskaityti, atsiradus pirmai galimybei.

Taigi, turėdamas lašelį vilties, sumišusios su neviltimi, aš išlipau iš garlaivio „Assam“ Bombėjuje. Jūra buvo audringa, ir į prieplauką teko plaukti kateriu.

Jūs esate čia: Naujienos Machatma Gandi autob...