Penktadienis, Lap 16th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Machatma Gandi autob...

Mano gyvenimas I.dalis

IV. Vyro vaidmenyje

Tais laikais, kai įvyko mano santuoka, buvo leidžiamos nedidelės brošiūros. ... Juose buvo rašoma apie sutuoktinių meilę, ūkiškumą, vaikiškas santuokas ir pan. Aš jas skaitydavau nuo pradžios iki pabaigos, bet tuoj pat viską pamiršdavau, kas man nepatikdavo, ir įsidėmėdavau tai, kas patikdavo. Įtakojamas tų brošiūrų, kuriuose buvo rašoma, kad į vyro pareigas įeina ir ištikimybė žmonai, viso gyvenimo eigoje ir visiems laikams tai užsifiksavo mano širdyje. Be to aš buvau aistringas tiesos šalininkas, ir kad galėčiau meluoti žmonai, apie tai negalėjo būti nė kalbos. Na ir beveik neįtikėtina buvo, kad tokiame jauname amžiuje galėjau būti jai neištikimas. Tačiau ištikimybės pamoka turėjo ir savo nemaloniąją pusę. „Jei aš turiu būti ištikimas žmonai, tai ir žmona turi būti ištikima man“, – galvojau aš. Ši mintis pavertė mane į pavydų vyrą. ... Aš neturėjau jokio pagrindo abejoti žmonos ištikimybe, bet pavydas aklas visiems argumentams. ... Uždedami žmonai draudimai buvo panašūs į uždarymą kalėjime, bet ne tokia mergaitė buvo Kasturbai, kad lengvai paklustų tokiems reikalavimams. Ji norėjo vaikščioti, kur nori ir kada nori. Kuo daugiau aš jai draudžiau, tuo daugiau ji sau leisdavo ir tuo stipriau aš pykau. Mes, susituokę vaikai, nuolat atsisakydavome kalbėti vienas su kitu. ... Kokius draudimus galėjo pažeisti paprasta mergaitė, eidama į šventyklą ar pas drauges? Ir jei aš turėjau teisę uždrausti jai kažką-tai, tai argi ji neturėjo tokios pat teisės? Dabar man tai visiškai aišku. Tačiau tada, man atrodė, kad aš turiu palaikyti vyro autoritetą!

Tačiau tegul skaitytojas negalvoja, kad mūsų gyvenimas buvo ištisa kančia. Visi mano griežtumai buvo iš meilės. Aš norėjau padaryti savo žmoną idealia. Aš nusistačiau tikslą priversti ją gyventi tyrą gyvenimą, mokytis to, ko mokiausi aš, gyventi ir mąstyti taip, kaip ir aš. Nežinau, ar Kasturbai siekė to. Ji buvo neraštinga. Iš prigimties buvo paprasta, nepriklausoma, mokėjo siekti savo tikslo ir, bent jau su manimi, buvo susivaldžiusi. Jos pačios nemokšiškumas jos nejaudino, ir neatsimenu, kad mano užsiėmimai būtų sužadinę jai norą siekti žinių. <...>

Noriu pasakyti, kad aš buvau aistringai ją įsimylėjęs. Net mokykloje aš nuolat galvojau apie ją. Mintis apie artėjančią naktį ir pasimatymą nepalikdavo manęs. Išsiskyrimas buvo nepakeliamas. Savo plepalais aš neleisdavau jai miegoti iki vėlyvos nakties. Jei šalia tokios visa praryjančios aistros aš nebūčiau turėjęs pareigos jausmo, aš būčiau tapęs ligos auka arba būčiau anksti miręs, arba gyvenčiau pasigailėtiną gyvenimą. Tačiau aš turėjau kiekvieną rytą vykdyti savo pareigas, o apgaudinėti aš negalėjau. Tai ir išgelbėjo mane nuo daugelio negandų.

Aš jau sakiau, kad Kasturbai buvo neraštinga. Man labai norėjosi ją mokyti, bet aistringa meilė nepalikdavo tam laiko. Tačiau mokyti ją tekdavo prieš jos valią ir naktimis. Esant suaugusiems aš nedrįsdavau ne tik kalbėti, bet netgi susitikti su ja. ... O kai aš galiausiai „prabudau“ ir numečiau geidulingumo pančius, mane jau viliojo visuomeninė veikla, ir laisvo laiko likdavo visai mažai. Nevykęs taip pat buvo ir mano bandymas lavinti ją samdant mokytojus. Todėl ir šiandien Kasturbai sunkiai rašo raides ir kalba tik paprastų žmonių – gutandžali kalba. Esu įsitikinęs, kad ji būtų tapusi išsilavinusia moterimi, jei mano meilė jai būtų buvusi laisva nuo geidulių. Man būtų tada pavykę nugalėti jos bjaurėjimąsi užsiėmimais. Aš žinau, kad tyrai meilei nėra nieko neįmanomo.

<...>gretimai su žiauru vaikų santuokų įstatymu indų visuomenėje gyvuoja ir kitas paprotys, iki tam tikros ribos nusilpninantis pirmąjį. Tėvai neleidžia jaunavedžiams ilgai likti kartu. Vaikas-žmona didžiąją laiko dalį praleidžia savo tėvo namuose. Taigi, laikotarpyje nuo 13 iki 18 metų mes buvome kartu bendrai tris metus. Nepraeidavo nė šeši mėnesiai kad žmonos tėvai nepakviestų jos pas save. Tomis dienomis tie pakvietimai būdavo labai nemalonūs, bet jie išgelbėjo mus abu. Aštuoniolikos aš išvažiavau į Angliją. Tai reiškė ilgą ir palankų mums abiems išsiskyrimą. Tačiau ir sugrįžus iš Anglijos mes nelikdavome kartu ilgiau pusmečio, nes man teko blaškytis tarp Radžkoto ir Bombėjaus. Po to mane pakvietė į Pietų Afriką. Tačiau tam momentui aš jau buvau gerokai išsilaisvinęs iš jausminių geidulių.

Jūs esate čia: Naujienos Machatma Gandi autob...