Trečiadienis, Lap 13th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 06 MAŽOSIOS LIETUVOS ISTORINĖ APYBRAIŽA

06 MAŽOSIOS LIETUVOS ISTORINĖ APYBRAIŽA - KLAIPĖDA ANGLŲ DIPLOMATIJOJ

KLAIPĖDA  ANGLŲ DIPLOMATIJOJ

Anglijos leidžiamo diplomatinių dokumentų rinkinio XI tomas apima santykius su Pabaltijo kraštais (ypač Lietuva) 1920.I.26-1921.III.20 laikotarpiu. Ten yra žinių ir apie Klaipėdą (žr. "Vienybė", 1965.II.11).

Anglų užsienio reikalų ministru tuomet buvo Lordas Curzonas. Lietuvos tarptautinė būklė buvo opi, nes nebuvo dar de jure pripažinimo, nors de facto alijantai pripažino ją, Latviją ir Estiją. Alijantai lūkuriavo, bene, suirutėje skęstanti jų buvusi karo talkininkė kaip nors atsikratys bolševikų ir vėl ims groti "nedalomosios Rusijos" smuiką Europos valstybių orkestre.

Tuo metu, kai Vyriausioji Alijantų Ministrų Taryba 1921m. sausio 26d. posėdyje pritarė pripažinti de jure Latviją ir Estiją, Lordas Curzonas nenorėjo pripažinti Lietuvos. Girdi, jos sienos dar "ore pakibusios", nes ji turinti ginčą su Lenkija dėl Želigovskio pagrobto Vilniaus ir neišspręstą Klaipėdos klausimą. Prancūzija ramstė lenkų pastangas užkarti kokią nors politinę uniją Lietuvai. Lenkijos užsienio reikalų ministras kunigaikštis Sapiega (Didžiosios Lietuvių Kunigaikštijos didikų ainis) tai atvirai pripažino pasikalbėjime su Curzonu Londone 1921m. vasario 14d. Curzonas pareiškė: "Sapiega turi aiškų politinį siekimą — prispirti Lietuvą priimti kokią nors uniją su Lenkija".

Šitokiose tai sąlygose dr. K.Griniaus vyriausybė nusprendė pasiųsti delegaciją į Londoną, kad ji išsiaiškintų su anglais. Delegaciją sudarė finansų ministras E.Galvanauskas, Mažosios Lietuvos Tarybos narys dr. Gaigalaitis ir Lietuvos atstovas Londone T.Naruševičius. Ją vasario 15d. priėmė anglų užsienio reikalų ministerijos aukštas pareigūnas Gregory, kuris vėliau Curzonui pateikė raštišką pasikalbėjimo eigos turinį.

Kalbą pradėjęs dr. Gaigalaitis, pareikšdamas, kad jau pribrendo reikalas išspręsti Klaipėdos likimą. Prancūzų okupacija uosto gyvenimą, sako, veik suparalyžavo. Gen. Odry nekreipia jokio dėmesio į lietuvių reikalavimus ir visą administraciją palieka vokiečiams. Lietuviai nužvelgią, kad prancūzų tikslas neprileisti Klaipėdai prisijungti prie Lietuvos. Prekybą slopinant, tikimasi lietuvius priversti paklusti lenkų norams. Klaipėdos gi sveikatai būtina tučtuojau užmegsti prekybos santykius su Lietuva. Atsiliepdamas Gregory, patarė prekybos nemaišyti su politika. Ambasadorių Taryba jau daranti žygių Klaipėdos-Lietuvos muitų sąjungai. Anglai tai remia ir stebisi, kodėl ekonominiai santykiai jau seniai nebuvo iškelti, politinius paliekant nuošalyje, nes šie sunkiau išsprendžiamais. Jie išsispręsią tik patogiam laikui atėjus. Pareiškė, kad lietuviai, ar tik ne klaidingai prancūzų politiką įsivaizduoją. Sakė: "Juk ir mes, anglai, Dancige priversti naudotis vietine vokiečių administracija". Atėjūnui juk sunku staiga išversti ilgus metus sėkmingai veikusią vietinę administraciją. Klaipėda, nors ne vokiška, bet suvokietinta. Anglai pasitiki statistikai, skelbiančiai, kad gyventojų 20-tas nuošimtis vokiečiai, 60-tas nuošimtis suvokietinti lietuviai, o grynų lietuvių — 20-tas nuošimtis. Be to, ir tikyba ne katalikų, bet protestantų. Baigdamas Gregory pareiškė, Rytų Europą aptvarkant, Klaipėda, be abejo, atiteks Lietuvai. Londonui, esą, nesmagu, kad dalykas delsiamas.

Klaipėdos klausimą svarstė Ambasadorių Konferencija 1921m. vasario 24d. Anglijos atstovas lordas Hardingas apie tai Curzonui štai ką raportavo:

"Šįryt, prancūzui Julės Cambon pirmininkaujant, svarstėme Klaipėdos-Lietuvos muitų sąjungą. Įteikiau mūsų pritarimą. Prancūzai šiaušiasi. Sako, tokia sąjunga paveiktų Klaipėdos-Lietuvos politinės unijos sprendimą. Be to, sako, būtina išreikalauti susisiekimo laisvę Nemunu, nors pripažįsta, kad  tai ne į Versalio sutartį įeinąs dalykas ir tai nebūtų tarptautinis Nemuno tvarkymas. Konferencija įsakė generolui Odry toliau tęsti pasikalbėjimus su lietuviais su sąlyga, jei pavyktų susitarti; sutartis jokiu būdu neliestų Klaipėdos galutinio likimo sprendimo, neigi sudarytų tarptautinės  kontrolės   susisiekimui   Nemunu.   Susisiekimo laisvę reikėtų patikrinti, bet jokiu būdu tai nesiejant su Versalio sutartimi. Sutartis neturėtų nei turėti muitų unijos pavidalo, nors jo esmė ir būtų tokia unija". (Curzonas čia pridėjo pastabą: "Mario nuomone, kuo greičiau unija įvyks, tuo bus geriau".).

Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 06 MAŽOSIOS LIETUVOS ISTORINĖ APYBRAIŽA