Trečiadienis, Geg 23rd

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 07 PADANGEI VĖL NIAUKSTANTIS

07 PADANGEI VĖL NIAUKSTANTIS

PADANGEI VĖL NIAUKSTANTIS

BYLA SU VOKIETIJA DĖL KLAIPĖDOS KRAŠTO

byla su Vokietija dėl Klaipėdos krašto kilo šiomis aplinkybėmis. 1932m. sausio mėnesį sužinota, kad Berlynan važinėjo iš Klaipėdos vokiečių delegacija tartis su Vokietijos valdžia. Toje delegacijoj dalyvavo ir Klaipėdos krašto direktorijos pirmininkas Betcheris. Lietuvos  vyriausybė  pirmiausia pasiuntė  Vokietijos vyriausybei notą, kurioje nurodė, jog esą nekorektiška vesti slaptas derybas su Klaipėdos krašto organais be Lietuvos vyriausybės žinios. Visam šitam dalykui paaiškėjus Klaipėdos krašto gubernatorius atstatė nuo pareigų direktorijos pirmininką Betcherį ir laikinai pavedė eiti direktorijos pirmininko pareigas kitam. Tas labai suerzino ne tik Klaipėdos, bet ir Vokietijos vokiečius. Vokiečių spaudoje pasipylė grasinimų, ir piktų žodžių Lietuvos adresu. Vokiečių valdžia tuojau pasiuntė Tautų Sąjungai net keturias notas, kur Lietuva apkaltinta Klaipėdos konvencijos laužymu ir pareikalauta skubios Tautų  Sąjungos  intervencijos. Vokiečių spaudžiama, Tautų Sąjungos Taryba skubiai įtraukė savo darbotvarkėn šitos bylos svarstymą ir, išklausiusi abi šalis, pavedė norvegui Kolbanui paruošti šiuo reikalu raportą. Kolbanas ėmėsi šio darbo, padedamas prie jo priskirtų teisininkų: italo Pilotti, prancūzo Basdevant ir anglo Wiliam  Malking.  Kolbano pranešimas buvo gana ilgas, byla apsvarstyta iš visų pusių, bet aiškaus sprendimo nepasiūlyta. Į svarbiausius klausimus, turi ar neturi gubernatorius teisę atšaukti  Klaipėdos  direktorijos  pirmininką, Kolbanas atsakymo nedavė ir manė, kad šį klausimą galėtų išspręsti tiktai tarptautinis Haagos tribunolas.

1932m. vasario 20d. Tautų Sąjungos Taryba svarstė Kolbano raportą. Lietuvos atstovas dr. Dovas Zaunius pareiškė priimąs raportą, išskyrus  penktą ir  šeštą punktą, kur pranešėjas pavadino Klaipėdos krašto būtį, Betcherį atleidus, nenormalia ir kad, esą, reikėtų pasiskubinti sudaryti direktoriją, turinčią seimelio pasitikėjimą. Vokiečių atstovas Buelovas reikalavo, kad taryba pripažintų Lietuvą sulaužiusia Klaipėdos konvenciją. Kai kurie tarybos nariai siūlė bylą atiduoti spręsti Haagos tribunolui. Lietuvos atstovas nesutiko su tais siūlymais ir, pagaliau, taryba nutarė bylą palikti spręsti Klaipėdos konvenciją pasirašiusioms valstybėms drauge su Lietuva.

Taigi, nepaisant griežtų vokiečių reikalavimų, vis dėlto jiems nepavyko pasiekti, kad Lietuva būtų pripažinta konvenciją sulaužiusia šalim. Nors taryba ir neparodė palankumo Lietuvai, bet taip pat nepritarė ir vokiečių reikalavimams. Derybos su signatarais, vadinasi, su konvenciją pasirašiusiomis valstybėmis, nieko gero Lietuvai nedavė. Vokietijos spaudžiami, signatarai nenorėjo sutikti su mūsų vyriausybės nusistatymu. Kovo vidury buvo pavesta sudaryti naują direktoriją Simaičiui. Jo sudarytai direktorijai seimelis pareiškė nepasitikėjimą. Tada seimelis buvo paleistas. Konvenciją pasirašiusios valstybės — Anglija, Prancūzija, Italija ir Japonija — įteikė Lietuvai notą, kurioj Simaičio direktorijos sudarymą ir seimelio paleidimą laikė nesuderinamais su konvencija veiksmais. Pagaliau, balandžio 11 d. signatarai įteikė tarptautiniam tribunolui Haagoj raštą, kuriame nurodė, kad Simaičio direktorijos sudarymas ir seimelio paleidimas sukėlė nuomonių skirtumą dėl šitų veiksmų suderinimo su konvencija. Kadangi šito nuomonių skirtumo negalėjo pašalinti nei Tautų Sąjungos Tarybos pastangos, nei tiesioginės konvenciją pasirašiusių valstybių derybos, tai signatarams nieko kito nebeliko, kaip kreiptis į tarptautinį Haagos tribunolą. Signatarai paprašė tribunolą ištirti bylą ir pareikšti:

1. Ar Klaipėdos krašto gubernatorius turi teisę atšaukti direktorijos pirmininką.

2. Jei tokią teisę turi, tai ar ta teisė priklauso nuo tam tikrų sąlygų bei aplinkybių ir kokios yra tos sąlygos ar aplinkybės.

3. Jei gubernatoriui būtų pripažinta teisė atšaukti direktorijos pirmininką, tai ar jį atšaukus nustoja savo pareigas eiti ir kiti direktorijos nariai.

4. Jei gubernatorius gali atšaukti direktorijos pirmininką tiktai tam tikromis sąlygomis, tai ar Betcherio atšaukimas atitinka tas sąlygas.

5. Ar Simaičio direktorijos sudarymas yra teisėtas.

6. Ar seimelio paleidimas, įvykdytas kovo 23 dieną, po to, kai Simaičio direktorijai buvo pareikštas nepasitikėjimas, buvo teisėtas.

Taigi, signatarai iškėlė apsvarstyti  Haagos tribunolui net šešis  klausimus. Keturi tų klausimų liečia Betcherio atšaukimą, o du Simaičio direktorijos sudarymą ir seimelio paleidimą. Signatarai iškėlė daug klausimų tam, kad reikalą visapusiškai išaiškintų ir kad ateity nebekiltų panašūs ginčai.

Haagos tribunolo nuomonė yra galutinė ir be apeliacijos. Tuo būdu Lietuvai teko eiti į Haagos tribunolą. Gegužės mėn. 4d. įvyko Klaipėdos seimelio rinkimai. Vokiečiai tiems rinkimams nukreipė visą savo dėmesį. Rinkimuose dalyvavo 95% visų turinčių teisę balsuoti. Net gana sunkiai sergančius ligonius vokiečiai gabeno prie urnų. Ir lietuviai aktyviau dalyvavo rinkimuose — lietuvių sąrašai surinko 11.963 balsus (1930m. lietuviai buvo gavę 8.817 balsų, taigi, lietuvių balsų skaičius padidėjo 3.146). Tačiau, kadangi renkamasis skaičius, palyginus su 1930m. padidėjo 515 balsų, tai lietuvių atstovų skaičius pasiliko tas pats, būtent, 5.

Ilgai svarstė Haagos tribunolas Klaipėdos bylą, Lietuvos reikalą tribunole gynė ministras Vaclovas Sidzikauskas. Signatarus atstovavo tie patys trys teisininkai, kurie padėjo Tautų Sąjungos pranešėjui Kolbanui paruošti raportą, būtent: Malking — anglas, Basdevant — prancūzas ir Pilotti — italas. Lietuvos tautiniu teisėju buvo Vytauto Didžiojo Universiteto profesorius Mykolas Roemeris. Ir tiktai rugpiūčio 11 dieną tribunolas paskelbė savo sprendimą, duodamas motyvuotus atsakymus į visus iškeltus klausimus. Į 1, 2, 3 ir 5 klausimus Haagos tribunolas atsakė teigiamai, t. y, pripažino Lietuvos nuomonės teisingumą. Dėl 4 klausimo tribunolas pareiškė, kad pirmininką atšaukus, kiti direktorijos nariai dėl to nenustoja toliau ėję savo pareigų. Dėl 6 punkto, t. y. dėl seimelio paleidimo, tribunolas rado, kad jis buvo paleistas nereguliariai, nes Simaičio direktorija paleido seimelį, gavusi jo nepasitikėjimą. Tačiau tribunolas pažymėjo, kad direktorija buvo sudaryta teisėtai ir kad ji turėjo teisę eiti savo pareigas. Tribunolas išaiškino, kad seimelį gali paleisti direktorija ir neturinti seimelio pasitikėjimo, jei tik ji kurį laiką su seimeliu bendradarbiavo. Simaičio direktorija, tribunolo manymu, per greit pasiskubinusi seimelį paleisti ir tat esą buvę nevisiškai tvarkinga.

Tuo būdu Lietuva svarbiausiu klausimu, būtent, gali ar negali gubernatorius atšaukti direktorijos pirmininką, dėl ko ir kilęs visas triukšmas, laimėjo. Tribunolas pripažino, kad gubernatorius gali atšaukti direktorijos pirmininką ir kad Betcherio atšaukimas buvo pamatuotas ir teisėtas. Haagos tribunolo sprendimas turėjo didelės reikšmės ateičiai, nes jis ne tik išaiškino Klaipėdos konvenciją ten iškeltais klausimais, bet kartu pripažino Lietuvos valstybės Klaipėdos krašte suverenumą ir visas iš to suverenumo išeinančias teises.

 

Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 07 PADANGEI VĖL NIAUKSTANTIS