Antradienis, Gruo 11th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 07 PADANGEI VĖL NIAUKSTANTIS

07 PADANGEI VĖL NIAUKSTANTIS - NACINĖ VOKIETIJA UŽIMA KLAIPĖDĄ

 

NACINĖ VOKIETIJA UŽIMA KLAIPĖDĄ

Nacių sąjūdžiui Klaipėdos krašte augant ir vis dažnėjant jų išprovokuotiems incidentams, Vokietijos spauda ir radijas ėmė šaukti, kad ta "begėdiška lietuvių mažuma" skriaudžianti vokiečius ir todėl tam turįs būti padarytas galas. Tuo pretekstu Vokietijos užsienio reikalų ministras Ribbentropas išsikvietė Berlynan mūsų užsienio reikalų ministrą J.Urbšį ir pareikalavo, kad Klaipėdos kraštas tuojau pat būtų perduotas Vokietijai. Po dramatinių scenų Lietuvos seime, po daugelio slaptų ir viešų kabineto posėdžių, Lietuvai neliko kitos išeities, kaip sutikti su nacinės Vokietijos ultimatumu. Ribbentropas spaudė mūsų vyriausybę tiesiog nesuprantamu įkarščiu, atrodė, kad Klaipėdos krašto palikimas Lietuvos ribose bent kelias valandas ilgiau, gali išprovokuoti negirdėto masto incidentą. Todėl ir nenuostabu, kad net mūsų kariuomenė, stovėjusi įvairiose krašto vietose, daugiausia pačioje Klaipėdoje, nespėjo tinkamai pasitraukti, palikdama savo būstinėse dalį aprangos, net ginklų. Nors buvo jaučiama, kad Klaipėdos krašto likimas jau išspręstas, bet niekas nežinojo tikros datos, todėl lietuvių įstaigose ir įmonėse darbas iki paskutiniųjų dienų daugiau ar mažiau ėjo normaliai, kol 1939m. kovo mėn. 22 d. rytą viršum Klaipėdos pasirodė pirmieji vokiečių bombonešiai. Tai buvo apie 9 val. Bombonešių pasirodymas viršum miesto sukėlė paniką lietuvių ir žydų tarpe. Gatvės užsikimšo bėgliais — kas kuo galėjo, skubėjo Kretingos link, kad nepatektų į nacių rankas. Tačiau ne visi suskubo pasitraukti. Apie 20000 lietuvių ir žydų liko Klaipėdos mieste ir krašte, kurie paskui, kad ir ne visi, mūsų konsulatui tarpininkaujant, per kelias savaites galėjo išsikraustyti į Lietuvą.

Kovo 22d. apie pietus į Klaipėdą atvažiavo Himmleris su savo štabu, daug vokiečių policijos, SA ir SS dalinių. Tą pačią dieną vietiniai klaipėdiečiai vokiečiai, susiformavę į SA dalinius, užiminėjo lietuviškas įmonės, įstaigas, net kai kuriuos privačius lietuvių namus. Nuostabu, kad šitų SA dalinių eilėse pasirodė ne tik tariamai iki tol buvę lojalūs Lietuvai vokiečiai, bet net kai kurie Didžiosios Lietuvos vokiečiai, iki tol dalyvavę lietuviškose patriotinėse organizacijose. Tik tada galutinai išėjo dienos švieson, kad visokios mūsų laikais Klaipėdos krašte veikusios kultūrinės organizacijos, taip pat bažnytinės bei sporto draugijos, buvo griežtoje Karaliaučiaus bei Tilžės nacių kontrolėje ir visos dirbo Lietuvos valstybės ardomąjį darbą, lygiai kaip yra buvę Dancigo srityje ir Sudetų krašte. Reikia manyti, kad kovo 22d. ant jų lietuviškais lašiniais nupenėtų kūnų užtemptos SA uniformos jau buvo į Klaipėdą atvežtos daug anksčiau, žinoma, slaptai.

Kovo 23d. jau prasidėjo "valymas". Suimta visa eilė žinomų lietuvių, stovėjusių lietuviško sąjūdžio priešakyje: J.Brūvelaitis, E.Borchertas, M.Purvinas ir daugybė kitų. Jie, tiesa, įsikišus Lietuvos konsului, po poros dienų buvo paleisti. Blogesnė padėtis yra buvusi pačiame krašte, kur kaimo vokietininkai, pradėję sauvaliauti, sumušė visą eilę provincijoje gyvenusių lietuvių veikėjų, kurie laiku nesuspėjo pasitraukti nuo nacių pavojaus. Lietuviams prasidėjo juodos dienos, ir tik po kelių savaičių, kai padėtis jau kiek stabilizavosi, jie tegalėjo drįsti viešai pasirodyti, jeigu iki tol dar kuris nebuvo suimtas.

Kovo 24d. Klaipėdoje pasirodė ir pats Adolfas Hitleris. Jis iš Berlyno traukiniu atvažiavo į Piliavą (Piliau) ir iš ten į Klaipėdą šarvuočiu "Deutschland", kuris buvo lydimas kelių flotilijų povandeninių laivų, mininkų, torpėdininkų ir t.t. Tos dienos 10 val. ryto Klaipėdos uostas jau buvo pilnas mažesniųjų karo laivų, miesto gatvės apstatytos SA, gestapo agentais, kariuomene ir t.t. Vokietininkai spietėsi uosto rajone ir gretimose gatvėse, kad padėkotų A.Hitleriui "už išlaisvinimą". Uoste jo laukė nacių patikėtiniai — dr. Neumann, Bertulaitis, Boettcher ir kiti. Hitleris, lydimas Himmlerio, pasisveikinęs su dr. Neumannu, automobiliu atvažiavo iš uosto Malkų gatve per Biržos tiltą į Teatro aikštę, kur iš teatro balkono į džiūgaujančią minią ("wir danken unserm Fuehrer") pasakė trumpą kalbą, pareikšdamas padėką už ištikimumą savo tautai ir tėvynei. Po to, Turgaus — Laukininkų — Biržos ir Malkų gatvėmis išvyko į uostą, iš kur, tos pačios dienos vakare, grįžo Vokietijon. Tuo būdu kovo 24d. Hitlerio visiškai oficialiai buvo pareikšta Klaipėdos ir krašto aneksija.

Vokietijos padiktuotoje Klaipėdos krašto "perleidimo" sutartyje Lietuvai buvo įsteigta "laisva uosto zona", kur ji 99 metus galėsianti laisvai šeimininkauti, tvarkydama savo importą ir eksportą. Atsižvelgiant | Lietuvos valstybės įdėtą kapitalą Klaipėdos uostą plečiant ir tobulinant, Vokietija pasižadėjo neimti iš Lietuvos jokios nuomos, žadėta ir visokių kitokių lengvatų, tiek laivams po Lietuvos vėliava (neimti jokių uosto rinkliavų), tiek ekonominėms organizacijoms, turinčioms reikalų su uostu ir t.t. Ir pats Rytprūsių gauleiteris Erich Koch, kalbėdamas Klaipėdoje NSDAP steigiamajame susirinkime, viešai pareiškė, kad "kiekvieną lietuvį asmeniškai arba bet kokią lietuvišką įmonę ar Įstaigą, veikiančią ar norinčią Įsisteigti Klaipėdoje, jis imąs tiesioginėn savo globon ir teiksiąs tokiais atvejais visokių lengvatų, net pirmenybių". Deja, tai tebuvo gražūs žodžiai. Kokia jo globa turėta galvoje, tuojau paaiškėjo po kelių dienų, kai buvo pradėtos uždarinėti likusios lietuvių mokyklos, krautuvės, bankai, transporto Įstaigos, atskiri lietuviai pavesti policijos priežiūrai, lietuviškosios bibliotekos suverstos į gestapo rūsius, o vėliau išvežtos į popieriaus fabrikus. Partijos pareigūnai, pradėję važinėti po visą kraštą, draudė lietuviškai kalbėti, grasino už lietuvišką žodį apkaltinti juos tėvynės išdavimu, o kai kur ragino, išgirdus kalbant lietuviškai, "tokį niekšą sudoroti vietoje", nes čia niekada lietuvių nesą buvę ir dabar jau nėra likę ...

Klaipėdos gatvėse gyvenimas kiek pagyvėjo. Privažiavo daug naujų žmonių iš Reicho, daugiausia tai buvo įvairūs partijos, gestapo, kariuomenės ir kitokie pareigūnai. Lietuviško žodžio gatvėje jau beveik nesigirdėjo, nes lietuviai nenorėjo susilaukti iš nacių paniekos ir persekiojimo.

 

Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 07 PADANGEI VĖL NIAUKSTANTIS