Penktadienis, Lap 22nd

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 07 PADANGEI VĖL NIAUKSTANTIS

07 PADANGEI VĖL NIAUKSTANTIS - „MAŽASIS NIURNBERGAS

 

„MAŽASIS NIURNBERGAS" KAUNE

Nepatenkino Lietuvos vyriausybės nuosaiki politika agresyviai nusiteikusios nacių Vokietijos. Naciai visomis priemonėmis stengėsi atplėšti Klaipėdos kraštą nuo Lietuvos. Tuomet ir Lietuva, anot prof. K.Pakšto, pastatė savo šerius, nagus ir ragus, suruošdama naciams teismą Kaune — lyg pirmąjį "mažąjį Niurnbergą".

– Nėra mažų tautų, yra tik maži žmonės, – sakė prof. M.Biržiška. Be abejonės, taip pat galvojo ir Mažosios Lietuvos kovotojas Martynas Jankus, gal tik kitais žodžiais formuluodamas savo nusistatymą. Todėl jis ir iš anksčiau reikalavo didesnio griežtumo Klaipėdos krašte savo teises beginant.

Vokiškajam nacizmui buvo būdinga, kad šio sąjūdžio ugdymas jau iš pat pradžių vyko ne tik Vokietijoje, bet ir užsienyje, kur tik būta vokiečių tautinės mažumos. Tad Hitleriui 1933m. pradžioje paėmus valdžią Vokietijoje, tuojau pat suaktyvino savo darbą nacių organizacijos ir Klaipėdos krašte. Čia nacių masę sudarė krašte palikę vokiečių junkeriai, atsargos karininkai, liktiniai puskarininkiai ir miestų mokyklinio amžiaus jaunimas. Prieglobstį nariai rado Klaipėdos krašte veikusiose politinėse partijose — Socialistische Volksgemeinschaft (S. V. G.) ir Christlich Socialistische Arbeitsgemeinschaft  (C. S. A.). Šių abiejų partijų vadovybė ypatingai globojo vadinamuosius jaunimo padalinius, iš tikrųjų — karines nacių SA ir SS formacijas. Vidinė partijos organizacija ir struktūra buvo visiškai identiška Reicho organizacijai ir struktūrai. Smogikų daliniai ne tik turėjo sistemingas teorines karinio apmokymo valandas savo būstinėse, bet vykdavo paskirais ir jungtiniais būriais lauko ir taktikos pratimams į užmiestį. Šie smogikų būriai imta vis intensyviau slaptai ginkluoti. Greta kariško smogikų paruošimo, griebtasi ir kitų veiklos priemonių: imta pulti, šmeižti ir niekinti visa, kas tik stovėjo skersai kelio nacių užmojams. Buvo puolama ne tik visa tai, kas lietuviška, bet ir nuosaikūs ar partijai nepriklausą vokiečiai. Šitokios nacių veiklos pasekmėje, ramus Klaipėdos krašto gyvenimas buvo sudrumstas, atmosfera pasidarė tvanki, įkaitinta.

Ši dirbtinai smogikų keliama psichologinė įtampa Klaipėdoje prieštaravo viso šio krašto ekonominiam atkutimui. Klaipėdos miestas ir visas šis kraštas tuo metu jau praktiškai buvo pajutęs visas įgytas vienintelio Lietuvos jūros uosto padėties pirmenybes. Sistemingai kasmet didėjanti Klaipėdos uosto prekių apyvarta, sparčiai auganti Nemuno laivininkystė ir tolydžio besiplečiančios pramonės įmonės, teikė klaipėdiečiams tokį gerbūvį, kuris buvo gyvas disonansas nacių keliamai isterikai dėl "vokiškųjų rytų likimo“.

Smogikai turėjo griebtis ypatingų priemonių įtampai sukelti, nes šiaip jau Klaipėdos krašte gyvenančių vokiečių nuotaikos, dėl turėtos nepaprastai plačios autonomijos, visuotinės gerovės ir puikių ateities ekonominių perspektyvų, buvo diametraliai priešingos naciškiems tikslams. Prasidėjo visa eilė provokacinių veiksmų. Partinės  taktikos  motyvais,  Priess  vadovaujama smogikų grupė nužudė lietuvį Jesutį. Antra Wallat smogikų grupė peršovė lietuvį Lopą. Už Priess, Wallat ir kitų smogikų teroro vykdytojų pečių stovėjo paties Rudolfo Hess paskirti nacių vadai Klaipėdos krašte. Tai buvo dr. Kurt Neumann, Baron von der Ropp ir Frei herr von Sass. Kasdieninės veiklos instrukcijas jie gaudavo iš Vokiečių  generalinio konsulo  Klaipėdoje  ir  Rytprūsių  gauleiterio, kuriuo buvo garsusis Erich Koch. Vokietijoje, visu panemuniu prie Lietuvos sienos, įrengta daugybė stovyklų karinėms nacių formacijoms. Šių stovyklų smogikai ėmėsi visokio pobūdžio veiksmų nukreiptų prieš Lietuvą. Pavyzdžiui, prie pat Lietuvos sienos, ant tilto per Nemuną ties Panemune, jie pakaria ir sudegina iškamšą vaizduojančią lietuvį. Viešose sueigose buvo dainuojamos antilietuviško turinio dainos ir iškeliami plakatai su prieš Lietuvą nukreiptais šūkiais. Vokietijos, ypač Rytprūsių spauda, ėmė sistemingai drumsti lietuvių-vokiečių santykius Klaipėdos krašte. Imta pulti Lietuvą, panaudojant išgalvotas ar suklastotas tariamas mūsų nedorybes vokiečių atžvilgiu Klaipėdos krašte. Visa ši nacių Vokietijos diriguojama akcija dėl Klaipėdos krašto aiškiai rodė, kad Hitlerio planai buvo nukreipti prieš Lietuvos respubliką.

Bešališkai svarstant, tenka konstatuoti, kad vokiečių mažuma niekur Europoje neturėjo tokios privilegijuotos padėties, kaip Lietuvoje. Lietuvių tauta, kaip rodo istoriniai faktai, visados mokėdavo suprasti ir pagerbti kitataučius. Šitai neabejotinai patvirtina ir naujai atgimusios Lietuvos konstitucija, kur didelis dėmesys buvo skiriamas tautinių mažumų teisėms. Ir Klaipėdos krašto vokiečiai turėjo tokio masto autonomiją, kuri teikė vokiečių mažumai valstybės valstybėje statusą. Ekonomiškai, kaip jau minėta, Klaipėdos kraštas niekad nėra turėjęs tokių gerų laikų, kaip Lietuvos valdymo metais. Tat iš šios pusės į dalyką žiūrint, dargi pačiam Hitleriui nebuvo mažiausio preteksto pulti Lietuvą. I pasaulinio karo pasekmėje, Klaipėdos kraštas atitekęs Lietuvai, savo teritorijos mažumu ir vokiečių gyventojų skaičiumi Vokietijai negalėjo būti reikšmingas. Tačiau nacių vadams rūpėjo sutelkti į Tretįjį Reichą visas vokiečių mažumas, esančias už Vokietijos, ir, be to, išplėsti savo "gyvenimo erdvę" (Lebensraum) svetimomis žemėmis. Nacių vadovybė buvo įsitikinusi, kad mažutė Lietuva neišdrįs pasipriešinti jų užmačioms. Klaipėdos naciai diena iš dienos ėmė laukti signalo sukelti mieste riaušes, o joms prasidėjus — iš Vokietijos turėjo įsiveržti į Lietuvą kariniai partijos daliniai. Tuo būdu pasaulis būtų buvęs staiga pastatytas prieš vokiečių agresijos aktą — Klaipėdos krašto, o gal ir visos Lietuvos užgrobimą.

Bet gi nacių vadovybė labai apsiriko. Lietuva, kad ir kariškai būdama silpnesnė už Vokietiją, visai neketino leisti save parblokšti ir gynėsi vienintelėmis Lietuvai belikusiomis apsigynimo priemonėmis — teisės priemonėmis. Šios gynimosi priemonės, pasirodė, sėkmingos: jos užgniaužė nacių organizuotą vidaus diversiją ir iškėlė pasaulio viešumon nacių agresiją. O Vokietija tuo metu dar nebuvo pasiruošusi atviru karu pulti savo kaimynų.

Lietuvos vyriausybė 1934m. nacių akciją Klaipėdos krašte atidavė ištirti teismo organams, kurie nustatė organizuotą valstybės išdavimo darbą. Valstybės išdavimo bylos veikiančiais įstatymais priklausė kariuomenės teismui. Tai ir ši pirmoji nacių byla, trumpai vadinama Neumanno-Sasso byla, buvo sprendžiama kariuomenės teisme. Teisiamųjų suole atsidūrė 120 kaltinamųjų, jų tarpe nacių vadai Baron von der Eopp, dr. Neumann, Freiherr von Sass ir kiti partijos pareigūnai, organizavę ir vykdę krašto išdavimo darbą. Teisminė medžiaga buvo labai gausi: tardymo medžiaga apėmė 15.000 bylos lapų, o kaltinamasis aktas sudarė net 530 spausdintų puslapių knygą. Byla, nagrinėta Kaune (teisingumo ministerijos salėje), tęsėsi nuo 1934m. lapkričio mėn. iki 1935m. balandžio mėn. Teisme dokumentine medžiaga iškelta viešumon nacių subversyvinė veikla Klaipėdos krašte ir kaltininkai susilaukė atitinkamos bausmės. Nors ši byla visiškai ir nesustabdė agresyvinės nacių veiklos Klaipėdos krašte, bet vis dėlto nacių pavojus buvo sustabdytas bent keliems metams. Tai buvo pirmoji nacių byla ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tuo būdu maža Lietuvos respublika panaudodama grynai teisines apsigynimo priemones, sutrukdė Vokietijos nacių vadovybės sudarytą tarptautinės agresijos planą, pagal kurį pirmąja auka turėjo būti Lietuva.

 

Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 07 PADANGEI VĖL NIAUKSTANTIS