Sekmadienis, Rugp 25th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 08 PATRIARCHO TREMTIES DIENOS IR MIRTIS

08 PATRIARCHO TREMTIES DIENOS IR MIRTIS - IŠRAUTAS ĄŽUOLAS

IŠRAUTAS ĄŽUOLAS

(J.PRONSKAUS ŽODIS)

"Kaip ąžuols drūts prie Nemunėlio
Lietuvis nieko neatbos...“

Pameni tą šalį? Šalį tūkstančiamečių ąžuolų, šimtamečių vyrų ir moterų, šventųjų gojų, aukštų piliakalnių ir pavėsingų alkų, šalį didvyrių, kur grabe guli?...

Tik tokia šalis galėjo mums duoti vyrus — ąžuolus, kurie atlaikė siaubingas audras, šiaurius vėjus ir darganas iš vakarų ir rytų.

Išrauk šimtametį ąžuolą nuo Nemuno kranto, — ar ilgai jis žaliuos audrų blaškomas po nesvetingas Europos dykumas? Išrovė ir tave, žilas Patriarche, Nemuno sarge, šventojo Rambyno vaidila, šiaurūs vėjai nuo Nemunėlio, ir išėjai Tu, kaip Mozė, vesti savo išblaškytos tautos vaikų per svetimus tyrus į Pažadėtąją žemę. Kol Tu buvai su mumis — ir ta pati nykioji nedalia kažkaip švelnesnė atrodė, ir viltis labiau skatinanti, ir sapnai ištremtyje ramesni... Deja, tavo tauta ištremtyje pradėjo krikti, ir daugelis ėmė garbinti aukso veršį, ir Tu, palikęs šią laužų ir griuvėsių žemę, nuėjai Į šventąjį Kalną, — ir mes likome vieni dykumoje, ir juodas gedulas užgulė mūsų krūtines.

Kas bus su mumis, be Tavęs, kas rodys mums kelią dabartinėje klaikumoje? Lydime į duobę paskutinį Aušrininką, ir amžina naktis mus apgaubė, be saulėtekio prošvaisčių, be naujos aušros spindulio?

Bet ir sunkiausiomis valandomis Tu dainavai optimizmo ir pasiryžimo giesmę:

"Kaip ąžuols drūts prie Nemunėlio,
Lietuvis nieko neatbos..."

Tai buvo Tavo credo ir tvirtybės šūkis, tai yra Tavo ir mums paliktas testamentas. Ne nusiminti, bet ryžtis, ne plaukus rauti, bet neatboti ir atsiminti, kad esame laikini tremtiniai tos šalies, kur ąžuolai drūti auga, kur lietuviai jokių likimo bandymų neboja.

Šiandien Tu sapnuoji amžinąjį sapną apie tą šalį, kurią mes kartojame mūsų maldose ir minime atodūsiuose. Mes ir sapnuojame tik su tuo skirtumu, kad sapnuojame ir vėl nubundame, Tu sapnuosi — nebenubusdamas ...

Mes eisim Tavo Aušros keliu ir grįšime į Pažadėtosios žemės šventuosius gojus ir Tavo pelenus parnešime mūsų meilės pašventintoje arkoje į šventąjį Rambyną. O laikinai, atsisveikindami su Tavim, mylimas Patriarche, įsidėsim į širdis Tavo sakytuosius žodžius:

"Kas bus, kas nebus, Bet lietuvis nepražus!"

 

Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 08 PATRIARCHO TREMTIES DIENOS IR MIRTIS