Trečiadienis, Lap 20th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 09 SUTELKTINIO NEKROLOGO VIETOJ

09 SUTELKTINIO NEKROLOGO VIETOJ - KLAIPĖDIEČIAI

 

KLAIPĖDIEČIAI

Su dideliu įdomumu mes, kauniečiai, įsijungėme į viešą Klaipėdos lietuvių gyvenimą. Jis žymiai skyrėsi nuo kauniškio. Kaune, suplaukus iš visų Lietuvos kampų žemaičiams, aukštaičiams, suvalkiečiams, vilniečiams — lietuviai žymiai nustelbdavo aplenkėjusius miesto gyventojus. Papročiai dar tik kūrėsi, pažintys mezgėsi. Daugumas gyveno susispaudę, pasitenkindami tik šiokiais tokiais baldais. Karštligiškai vyko valstybės atstatymo darbas. Bendrauta viešuose parengimuose, bet ne šeimomis, kurių ir buvo ne per daugiausia. Jau ėmė reikštis ir susiskirstymas luomais.

Klaipėdoje gi — lietuvių gyventa, kaip uždaroje seklyčioje atsiribojus nuo vokiškosios miesto daugumos. Tai buvo lyg didžiulė šeima, kur vieni kitus pažino, ir tik savo tarpe bendravo. Gyveno erdviuose, gražiai įrengtuose butuose. Rinkdavosi dažnai tai pas vieną, tai pas kitą. Pastebėdavo kiekvieną pasikeitimą, kiekvieną smulkmeną.

Štai, Bajoraičiuos, viena geltonkasė, apžiūrėjusi kambarį, sušuko: "O, Lidija, tu turi naują vazą!", o kita — Kunkiuose; "žiūrėkite, stalas perkeltas į kitą vietą!..." Aptarę kasdieninius reikalus, kibdavo į lietuviškuosius ir tuomet kalboms nebūdavo galo.

Bajoraičių ir Kunkių šeimos ypatingai pasiliko atmintyje. Gal dėlto, kad abi turėjo senas mamytes, prie kurių jaunimas glaudėsi. Abi gyveno su suaugusiais, bet dar nevedusiais vaikais, karštais patriotais, sukilimo dalyviais. Senoji Bajoraitienė buvo nedidutė, su perskirtais per viršugalvį baltais plaukais, kiekvieną pasitikdavo, kiekvieną paglostydavo. Kunkių mamytė — buvo suparaližuota. Ji gulėjo lovoje, vos galėjo vieną ranką pajudinti ir ištarti: "Meine, meine"... Jaunimas būrėsi jos kambaryje, ją kalbino. Jos veido šviesi išraiška ir tas vienas žodelis "Meine, meine", atrodė, visus jungė...

Šiame patriarchaliniame gyvenime nebuvo spragos tarp vyresniosios ir jaunesniosios kartos. Viešajam gyvenimui vadovavo viena kita prasikišusi šeima, kaip Brakų, Bajorų, Gvildžių, Buntinų, Brožaičių, Lasyčių ir kt.

Kartkartėmis atvykstantis Vydūnas savo paskaitomis ir įdvasinta nuotaika lietuvišką ugnį dar daugiau pakurstydavo ir įprasmindavo.

Jankų šeima, nors gyveno toli nuo Klaipėdos, bet ji ne tik priklausė šiai Klaipėdos lietuvių šeimai, bet ir jai vadovavo. Vyriausioji duktė Elzė, kaip ir Martynas Jankus, dažnai atvykdavo Klaipėdon iš savųjų Bitėnų. Ede Jankutė — gyveno ir dirbo Klaipėdoje. Kartkartėmis, ypač vasarą, būreliai jaunimo vykdavo į Bitėnus pas Elzę. Seserys Jankutės, ypač Elzė, buvo lyg ašis, apie kurią jaunimas sukosi. Kai Elzė atvykdavo, ją apipildavo klausimais apie tėtatį, Kristupą, Urtę. Per tą laiką tiek prisiklausiau apie Jankų šeimą, Bitėnus ir Rambyną, kad laukiau tos dienos, kada, pasinaudodama kvietimu, ir aš galėsiu nuvykti į Bitėnus.

Visame krašte steigėsi vieši šaulių būriai. Mūsų pareiga buvo šiam darbui padėti. Kartą atėjęs Vilius Šaulinskis pranešė, kad Šilutėje steigiamajame šaulių susirinkime bus ir mergaičių, todėl, girdi, ir aš turinti ten vykti ir apie moterų uždavinius pakalbėti

Vykome trise: A.Marcinkevičius, kaip Lietuvos Šaulių Sąjungos atstovas, V.Šaulinskis ir aš. Važiavau ir jaudinausi, nes tai turėjo būti mano pirmoji vieša kalba ir dar kur — neva suvokietėjusiam Klaipėdos krašte!

Šilutės svetainėje radome Jurgį Bruvelaitį ir gražų būrį jaunimo. Mergaitės tikrai gražios, pailgaveidės, nuostabiai skaisčios veido spalvos. Visos, ligi vienai, vilkinčios juodais, smulkiomis klostėmis klostytais sijonais, juodomis palaidinėmis ir juodomis kutuotomis skaromis. Sėdėjo sau jos į krūvelę susigūžusios, dėmesingos. Vyrai — daug smarkesni, keli jaunalietuviai ir šauliai — net sukilime dalyvavę. Visi kalbėjo gražiausiai lietuviškai. Susirinkimui gyvai pritarus, buvo įsteigtas Šilutės šaulių būrys.

Važinėjant ir po kitas krašto vietoves, teko stebėtis kaimų lietuviškumu. Ten tiek šventai buvo saugojami lietuviški papročiai, kad moterys ir savo apdarą buvo išlaikiusios nepakitusį. Jei kuri apsirengdavo miesčioniškai, buvo pravardžiuojama "katvokyte" ir nelabai kas benorėjo su ja bendrauti.

Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 09 SUTELKTINIO NEKROLOGO VIETOJ