Sekmadienis, Spa 20th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 09 SUTELKTINIO NEKROLOGO VIETOJ

09 SUTELKTINIO NEKROLOGO VIETOJ - BITĖNUOSE

 

BITĖNUOSE

Pagaliau, nepamenu kurią, bet jau ankstyvo pavasario dieną, mudu su A.Marcinkevičium ir Ede Jankute, išsirengėm į Bitėnus, pas Jankų. Traukinys nešė per atvaduoto krašto lygumas. Pro langus matėsi ūkininkų sodybos. Pastatai mūriniai, stogai raudonuoja. Skirtingas vaizdas nuo vargo ir karo nualintos Didžiosios Lietuvos... Štai, ir Pagėgiai. Už jų — Nemunas ir Tilžė. Kita pavergtoji Lietuvos dalis. Lumpėnų stotelėje mūsų laukė vyras su ūkišku vežimu, pora stiprių arklių pakinkytu. Jau kaimo keleliais privažiavome iki Bitėnų kaimo. Trečioji sodyba — Martyno Jankaus.

Sodyba išsitiesusi į ilgį. Ties vartais namelis, kuriame gyveno Jankaus vyriausias sūnus Martynas su šeima. Toliau iš kairės — tvartai, klėtis, o pačiame gale — baltuojąs mūrinis namas. Tai buvusios spaustuvės patalpos, kur gyveno Jankų šeima. Gyvenamasis namas karo metu sudegintas, turtas sunaikintas. Sugrįžę tremtiniai iš Ruijos ir valgyti neturėjo ko. Geraširdė kaimynė jiems atnešusi ubaginės — duoninės sriubos. Ją visą gyvenimą Jankų šeima geru žodžiu minėjo... Po karo vokiečių valdžia nukentėjusiems krašto gyventojams atlygino nuostolius ir

suteikė stambias pašalpas. Tačiau Jankui, kaip lietuvių veikėjui pašalpa buvo atsakyta, šeima vertėsi labai kukliai. Turėjo pragyventi iš nedidelio ūkelio menkų pajamų. Gyvenamų namų Jankus taip ir neišsiteko pasistatyti. Tik prie spaustuvės galo pristatė keletą kambarių.

M.Jankus laikė du samdinius — vyrą ir merginą. Tačiau ir pensiją iš Lietuvos valdžios gavęs, nenustojo pats ūkyje dirbęs. Elzė buvo vyriausia šeimininkė, Kristupas, kad ir netekęs regėjimo, gyvulius apsišerdavo. Kai reikėdavo pievas šienauti, o jos sudarė vertingiausią M.Jankaus ūkio dalį, ėjo į pievas visi, kas tik galėjo dalgį ar grėblį patraukti. Nesudarė išimties net ir svečiai...

Gal dėl to, kad Martynas Jankus, nežiūrint savo didelių darbų lietuvybei, niekuomet neatitrūko nuo žemės ir ūkininko gyvenimo, jis išliko paprastas, realus ir nuoširdus. Jis neišponėjo, kaip didesnioji mūsų iš kaimų kilusi inteligentijos dalis. Laisvosios Lietuvos laikais Jankui rodyta pagarba — jam nesusuko galvos. Jis niekuomet neprarado lietuvio ūkininko sveiko, kritiško proto.

Jau praslinko keturiasdešimt dvieji metai  nuo anos mūsų viešnagės Bitėnuose. Tiek įvykių, džiaugsmingų, taip pat ir skaudžių, užmaršties klodais pridengė praeitį. Tačiau anos, 1923 metų ankstyvojo pavasario dienos, ligi šiol man šviečia skaisčia ir šilta šviesa. Nemunas, Rambynas ir jauki Jankų šeima — neišskiriami dalykai, štai, kaip gyvas akyse, M.Jankus prie pietų stalo. Aplink jį susėdę vaikai: vaišinga, visad geros nuotaikos, mėgstanti humorą, Elzė; šalimais — svajinga, gintarais pasipuošusi, Edė; rimtas ir ramus Kristupas, pagaliau, Jankų mažiausioji — Urtė. Nuotaika gera, pokalbis gyvas. Nuomonės reiškiamos laisvai. Kartais pasiginčijama, vienas iš kito pasijuokiama. Martynas Jankus nusišypso, įterpia vieną kitą žodį ir, nežiūrint tos laisvos nuotaikos, pajuntama gili pagarba ir meilė savo tėtačiui. Kai po pietų tėtatis pakyla nusnūsti — visi tyliai išsiskirsto.

Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 09 SUTELKTINIO NEKROLOGO VIETOJ