Šeštadienis, Rugp 24th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 09 SUTELKTINIO NEKROLOGO VIETOJ

09 SUTELKTINIO NEKROLOGO VIETOJ - RAMBYNO KALNE

 

RAMBYNO KALNE

Martynas Jankus nusivedė mus į Rambyno kalną. Ėjome pamažėli, žingsnis po žingsnio žengėme aukšta Nemuno atkrante, per mišrų lapuočių ir spygliuočių mišką. Miško gilumoje matėsi keisti, didoki kauburiai, kadugiais apaugę, spygliais nuberti.

– Tai milžinkapiai, — aiškino M.Jankus, — Juos žmonės kasinėjo. Rasdavo tai puodą su pelenais, kai kur pinigų, papuošalų ar ginklų. Negerai darė, nes kam gi mirusiųjų ramybę trukdyti? Kitame Bitėnų gale — yra kitas toks pat kapinynas.

Kilome aukštyn, štai, ir Rambyno viršūnė! Stovėjome ties stačia atkriauše. Jos apačią skalavo Nemuno bangos. Vanduo buvo itin sraunus. Viršuje medžiai ošė, apačioje — Nemunas tai viena, tai kita banga pliaukšteldavo. O tas mūsų sentėvių šventasis kalnas, milžinkapiais nusėtas, tarytum kalbėte kalbėjo į mus. Stovėjome lyg užburti, o M.Jankus pasakojo, kad anksčiau kalnas buvęs daug didesnis. Dar jo atminime vandens paplauta kalno dalis nugriuvusi į Nemuną. Nugriuvusi ir ta vieta, kur kadaise aukuro akmuo stovėjęs. Nebesą jau to akmens, kurį lietuviai labai gerbę. Jaunosios poros prieš jungtuves ateidavusios ten dievų palaimos prašyti. Vokiečiai, norėdami ištrinti iš lietuvių atminties visa, kas primintų jų didingą praeiti, suskaldę tą akmenį ir išgabenę. Dievai už tai jiems atsikeršiję (apie atsikeršijimo pobūdį rašoma kitoj šios knygos vietoj. Pr. A.).

Grįžtant nuo kalno, Jankus parodė pietuose juoduojančią girią. Tai esąs Šereiklaukis. Ten esąs ir dvaras, kurį valdo vokietis. Kadaise ir Bitėnų ūkininkai ten baudžiavą ėję. Seni žmonės, dar M.Jankui mažam būnant, pasakoję, jog kadaise ten gyvenęs kunigaikštis Šereikis, kuris lietuvius gynęs nuo vokiečių. Bet kartą nuo Ragainės atvykę nelabieji jį nužudę, o jo vaikelius — nelaisvėje numarinę. Taip ir žuvęs paskutinysis Rambyno gynėjas...

Aprodė mums M.Jankus ir savo gana smėlėtus laukus, Nemuno užpilamas pievas ir Bitėnų kaimą. Jo brolio ir kaimynų ūkiai atrodė daug geriau, jie raudonavo mūriniais keturkampiais, su kiemais viduryje. Ūkininkai — stambūs vyrai, apykūniai, raudonskruosčiai. Mus stabdė, sveikino ir kalbino. M.Jankus pasakojo, jog pirmiau daugelis jų iš lietuvių tyčiojęsi, o dabar, lietuvių valdžiai atėjus, sveikinasi ir net patarimų prašo...

Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 09 SUTELKTINIO NEKROLOGO VIETOJ