Penktadienis, Spa 18th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 09 SUTELKTINIO NEKROLOGO VIETOJ

09 SUTELKTINIO NEKROLOGO VIETOJ - KLAIPĖDOS KRAŠTO LIETUVIAI, KLAUSYKIT!

 

KLAIPĖDOS KRAŠTO LIETUVIAI, KLAUSYKIT!

„Į jus, tautininkai, mes kreipiame savo žodį, štai klausykit.

Pačioje šių metų pradžioje mes šaukėme jus kovon prieš prispaudėjus. Sukilusios tautos pasiryžimu ir mūsų karžygių krauju tapo išvaduotas mūsų kraštas. Apturėjome didelį valstybinį laimėjimą — Mažosios Lietuvos dalį — Klaipėdos kraštą pavyko prijungti motinai — Lietuvai.

Mes visi, sujudusiomis ir džiaugsmo perpildytomis širdimis, šį įvykį sveikiname, lenkdami savo galvas prieš tuos tautos didvyrius, kurie dėl mūsų išvadavimo atsigulė kapuose. Bet praėjo daugel mėnesių, o jūs dar guodžiatės, kad jūsų teisės, karžygių gyvybėmis apmokėtos, dar negrąžintos, nes visas kraštas tebėra, beveik, kaip pirm to, vokiškumo rūbais apvilktas. Dažnai jūs nusiskundžiat, kad jūsų valdžia yra negana stipri.

Brangūs broliai! Mums taip jau be galo gelia širdį, kad mūs vaikai ir toliau yra vokietinami mokyklose, kad valdininkai nesimoko ir ignoruoja mūsų kalbą ir mus pačius, o kunigai dar po senovei stengiasi politikuoti svetimų valstybių naudai ir rinkti jiems aukas. Taip, mūsų valdžios silpnumo ar nemokėjimo čionai yra!

Bet ne čia mūsų bėdų šaltinis ir ne čia vien pagalba. Supraskim ir atminkim, broliai, kad mūsų tautinių teisių įgyvendinimas priklauso nuo mūs pačių. Kaip kalinys paleistas iš apkalimo negali būti sotus vien džiaugsmu, bet turi greitai imtis sunkaus darbo, kad savąją gyvastį išlaikius, taip mes nutraukę jungo pančius, turime kovoti ir toliau, jeib pilnais krašto šeimininkais tapus ir savo tautines teises atgavus. Tikra kova prasideda tik dabar, kada ji yra atvira ir mūsų rankos laisvos. Ta kova negali būti greitai pabaigta; ji amžius turi tęstis. Tas kas per ilgus šimtus metų mūsų gyvybės priešų buvo sėjama, negalima išrauti iš karto.

Visame krašte ką tik užsibaigė mūsų susirinkimų ir rezoliucijų banga. Jūs mūsų tautinių siekimų kelią žinot. Todėl naujon kovon, kovon už lietuvybę, mes šaukiame visus, kas mūsų balsą girdi!

Gyvenamoji valanda, paties Aukščiausiojo valia, mums duoda galimybes pasidaryti tos šventos kovos dalyviais. Todėl suglauskime savo eiles arčiau prie vienas kito. Remkime savo Vyriausįjį Komitetą savo darbais bei patarimais. Sekime kiekvieną priešo žingsnį ir veikiai duokime žinoti Centrui. Ten kur mūsų teisės mindomos yra, žinias dokumentais paremkime, protestuokime viešai ir nenusileidžiant iki galui reikalaukime mūsų skriaudas atitaisyti. Tik nei valandai neišsklaidykim ir dirbkim organizuotai ir išvien, nes vienybėje tiktai yra stiprybė. Tiktai taip elgdamies mes savo laimėjimą pasieksim ir įgausim lygių teisių, kurios dabar tiktai ant popierio yra.

Bet skaudžiai klystų tie mūsų draugai, kurie ir išlaukinio pavojaus mūsų kraštui nematytų. Nepabaigiamos su Santarve derybos liudija, kad amžinieji ir pikčiausi mūsų priešai lenkai nenustoja tiesti savo plėšikiškų nagų į mūsų uostą ir į Nemuną. Per Klaipėdą ir mūsų žilą Vilnių, jie vis dar nori visą Lietuvą užgrobti. Todėl budėti mes neprivalome nei valandėlei nustoti. O biauriam lenkiškam gobšumui atsikartojant turim pasakyti — šalin perilgi pirštai! Jokios pastangos nepadės jums čia įsigyventi ! Mes visi kaip vienas vėl kovosim ir grobikams nei vienos pėdos čia neužleisim. Lai sužino pasaulio didžiūnai, kad per sukilmą pareikšta mūsų valia nepasikeitė nei maž, nes ji neperlaužiama yra ir iki galui pasiliks tokia.

Bet dar to negana. Kad savo šalį gynus, reikia būti gynėjais. O neinant kareiviauti, gimtosios šalies gynėjais mes galime pastoti tik spiesdamies po garbinga Lietuvos šaulių Sąjungos vėliava. Kas yra šauliai juk žinome visi. Tai tie, kurie daugel kartų Lietuvos gyvybės pavojaus valandoj padėjo jai. Juk jų krauju yra palaistyta ir šio krašto žemė. Tad mūsų kelias vienas — j

šaulių būrius!

Ne tik kas šautuvą nešioti gali, bet visi, visi kam dar išliko karšta lietuviška širdis. Visi užpildykit šaulių eiles. Kai kurie mūsų draugai jau tai padarė. Belieka tik kitiems pasekti jų pėdomis.

Sentėvių krauju, jų dulkėmis ir prakaitu per ilgus amžius persisunkusi mūsų žemė turi nusikratyti svetimųjų sąšlavų.

Didžiojo Vytauto ir kunigaikščio Sereikio laikų užsilikusi pas jus karžygių drąsa, turi apginti šitą kraštą ir visą Lietuvą nuo užgrobikų. Laimėjimas gi mūsų pusėj bus, nes mes kovojam už teisybę ir pats Viešpats Dievas su mumis.

Valio, tad suvienytoji Lietuva ir jos gynėjai, jų atlikti ir būsimieji žygiai!

Valio mūsų skaisti ateitis!

Vyriausiojo Mažosios Lietuvos Gelbėjimo Komiteto vardu; Pirmininkas Martynas Jankus; Lietuvos šaulių Sąjungos atstovas Klaipėdos kraštui ir Centro Valdybos narys Aleksandras Marcinkevičius; Komiteto narys ir reikalų vedėjas ir skyriaus vadas Klaipėdos šauliams Jurgis Bruvelaitis.

Klaipėdoje, 1923m. liepos mėn. 20d."

*

Rašytoja Vanda Ramunė Kralikauskienė, dideliu pietizmu prisimindama savąjį pajūrį, šitaip rašo apie Klaipėdos krašto išvaduotojus ir apie Martyną Jankų bei jo šeimą:

Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 09 SUTELKTINIO NEKROLOGO VIETOJ