Trečiadienis, Lap 13th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 09 SUTELKTINIO NEKROLOGO VIETOJ

09 SUTELKTINIO NEKROLOGO VIETOJ - KLAIPĖDOS KRAŠTAS IR MARTYNAS JANKUS

 

KLAIPĖDOS KRAŠTAS IR MARTYNAS JANKUS

VIETOJ MOTTO:

Op, op, kas ten, Nemunėli?

Ar tu mane šauki?

Ar tik tykų vandenėlį,

Pliuškindams sau plauki?

 

Aš girdėjau dvasioj savo

Griaudulingą raudą

Ir jaučiau, kaip skaudžią širdį

Krūtinėj man spaudžia...

 

Kur jūs dingot, seni dievai,

Visų galingiausi?

Ir jūs, karžygiški tėvai,

Mūsų garbingiausi?

 

Ar Nemuno dumburiuose

Vaitojat ir stenat?

Ar Baltmarių vandeniuose,

Ar danguj gyvenat?..

("Aušra", Višteliauskas.Vištalius).

 

Martyną Jankų pažinau tik 1922 metų pabaigoj bendrame Klaipėdos sukilimo paruošiamajame darbe. Toji pažintis sustiprėjo ir pasidarė visiškai artima, dirbant su Martynu Jankumi posukiliminiame laikotarpy ir ne kartą trumpiau ar ilgiau svečiuojantis pas jį Bitėnuose. Buvo atlankęs ir jis mane Kaune ir mano gimtajame Paukščių kaime, Trakų aps.. Naciams užėmus Klaipėdą — lankiau jį, prisiglaudusį Kaune.

Didelio įspūdžio dariusių žinių apie jį turėjau ir iš anksčiau. Dar gyvendamas Užkaukazyje, Tiflise, iš Lietuvių Karių Komiteto vicepirmininko ir delegato į Petrapilio suvažiavimą, kpt. Petro Gudelio, 1917 metais sužinojau, kad Petrapilio Lietuvių seime dalyvavo ir Mažosios Lietuvos lietuvis, aušrininkas Martynas Jankus, atvykęs iš tolimo Rusijos užkampio, kur su šeima buvo ištremtas. Jis siūlęs Mažąją Lietuvą sujungti su Didžiąja Lietuva.

Grįžęs Lietuvon ir dirbdamas Užsienio reikalų ministerijoje, sužinojau, kad M.Jankus buvo vienas iš penkių Mažosios Lietuvos Tarybos delegatų, kuriuos, po pareikštos deklaracijos apie Mažosios Lietuvos įsijungimą į Lietuvos valstybę, 1920m. kovo 20d. Lietuvos Valstybės Taryba kooptavo į savo sąstatą.

Toji Didžiosios ir Mažosios Lietuvos susijungimo pastanga buvo išsamiai aprašyta Užsienio reikalų ministerijos išleistoje to paties viceministro, Petro Klimo, paruoštoje knygoje "Kovo 20-toji". Tą knygą mes, jaunieji, uoliai skaitėme. Ypač didelio įspūdžio man padarė Petro Klimo "Istoriniai lietuvių tautos bruožai nuo Kristaus gimimo iki Mažosios Lietuvos atgimimo laikų“.

Be to, suintrigavo mane ir Lietuvos Valstybės Tarybos pirmininko Stasio Šilingo kalba, pasakyta tarybos posėdyje, kurioje jis gražiai nušvietė senosios lietuvių šventovės — Rambyno reikšmę praeityje ir dabartyje.

Kartą, besilankydamas pas S.Šilingą, kuris buvo dar prieškarinių laikų vienas mano globėjų, tą man taip įdomią temą vėl užkliudžiau. Šilingas stebėjosi, jog likimo buvo lemta, kad kaip tik Rambyno papėdėje, Bitėnų kaime, Jankų ūkyje, buvo įsikūręs naujųjų atgimimo laikų tautos aukuras — "Aušros" redakcija ir spaustuvė. Jis džiaugėsi, kad buvęs "Aušros" redaktorius, spaustuvininkas, knygnešys ir ūkininkas, Martynas Jankus, gyvendamas ir veikdamas Bitėnuose, pasidarė tarytum Rambyno sargybinis ir, kad jis, tapęs Lietuvos Valstybės Tarybos nariu, atvaizduojąs realų Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimo veiksnį.

Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 09 SUTELKTINIO NEKROLOGO VIETOJ