Antradienis, Lap 12th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 09 SUTELKTINIO NEKROLOGO VIETOJ

09 SUTELKTINIO NEKROLOGO VIETOJ - MARTYNO JANKAUS VADOVYBĖJ

 

MARTYNO JANKAUS VADOVYBĖJ

Galutinai susitvarkęs, Vyriausiasis Mažosios Lietuvos Gelbėjimo Komitetas ėmė veikti. Trumpu laiku jis pasiekė apčiuopiamų ir gana gražių rezultatų. Rytojaus dieną (gruodžio 20) Šilutėje buvo sušauktas susirinkimas, kur priimta rezoliucija už prisijungimą prie Lietuvos ir įsteigtas pirmas vietinis Mažosios Lietuvos Gelbėjimo Komitetas. Tą pačią dieną įsisteigė tokie komitetai ir keliose kitose krašto vietose. Gruodžio 22d, įvyko didžiulis susirinkimas Klaipėdoje, Smeltės priemiestyje. Pažymėtina, kad priimant rezoliuciją už prisijungimą prie Lietuvos ir steigiant vietinį komitetą, aktyviai ir gausiai prisidėjo net vokiškai kalbantieji. Maždaug per 10 dienų buvo įsteigta per dvidešimt Mažosios Lietuvos Gelbėjimo Komitetų, priimta rezoliucijų, išplatinta didelis skaičius atsišaukimų ir t.t. Ir spaudoje atsirado atsišaukimų, rezoliucijų ir informacijų apie Vyriausiojo Mažosios Lietuvos Gelbėjimo Komiteto atstovų keliones ir jų darbus.

M.Jankaus energija buvo neišsemiama. Jis veikė visomis kryptimis. Klaipėdoje vyko dažni komiteto posėdžiai ir įvairūs pasitarimai, kur pirmininko dalyvavimas buvo būtinas. Komiteto posėdžiuose buvo nustatomas išvykų į kraštą maršrutas, nariai pasiskirstydavo, kas ir į kokią vietą turi vykti. Ir M.Jankus, arba pats vienas, arba kieno nors lydimas, taip pat važinėdavo po kraštą. Ypačiai įspūdingai atrodydavo M.Jankus, kai į kokią vietovę vykdavo su visais komiteto nariais ir bendradarbiais, kurių skaičius siekdavo 7-9 žmones. Iš komiteto narių rečiausiai važinėdavo Vilius Šaulinskis, kuris ne visada galėdavo atitrūkti nuo savo spaustuvės. M.Jankus atrodė kaip vadas su dideliu štabu Jis susirinkimams pirmininkaudavo, sakydavo prakalbas, siūlydavo rezoliucijas. Kiek Jonas Vanagaitis klausytojus veikė savo stipriu balsu ir argumentų aštrumu, tiek M.Jankus — ramiu balsu, gražia laikysena ir seno žmogaus orumu. Be komiteto narių kalbėdavo Ivaškevičius ir Darius. J.Pronskus, padedamas laikraščio administracijos darbininkų, atgabendavo ryšulius atsišaukimų ir ką tik išėjusio "Prūsų Lietuvio Balso", kur jau būdavo paskutiniųjų susirinkimų aprašymų. Susirinkę žmonės spaudinius bematant išgrobstydavo. O J.Pronskus jau ruošdavo naujų korespondencijų. M.Jankus, kaip patyręs spaudos žmogus, J.Pronskaus talką labai vertino.

Vyriausiojo Mažosios Lietuvos Gelbėjimo Komiteto veikimo intensyvumas priklausė ne vien nuo Ambasadorių konferencijos artėjimo. Teko skubėti dar ir dėl to, kad pirmoji sukilimo data buvo numatyta jau per Kalėdas. Vėliau ji buvo nukelta į 1923m. sausio 6 — Trijų Karalių dieną, pagaliau, į sausio 9 dieną. Dėl atidėliojimų klaipėdiečiai gerokai jaudinosi. Kai kur žmonės net buvo suklaidinti, laiku neįspėjus, kad sukilimas atidėtas; jie vietomis ištisą naktį su ginklais budėjo ties Lietuvos siena, laukdami talkininkų. Jei sukilimo paslaptis nuo prancūzų nebūtų išsaugota, tai tie atidėliojimai galėjo baigtis katastrofa. Daugiausia būtų nukentėję Gelbėjimo Komitetai ir jų vyriausias pirmininkas M.Jankus.

Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 09 SUTELKTINIO NEKROLOGO VIETOJ