Trečiadienis, Lie 24th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 09 SUTELKTINIO NEKROLOGO VIETOJ

09 SUTELKTINIO NEKROLOGO VIETOJ - KLAIPĖDOS KRAŠTO ATSTOVŲ VALIA

 

KLAIPĖDOS KRAŠTO ATSTOVŲ VALIA

Svarbiausias Vyriausiojo Mažosios Lietuvos Gelbėjimo Komiteto uždavinys dar nebuvo įvykdytas. Nors visam krašte nuskambėjo žmonių balsai už prisijungimą prie Lietuvos, bet tas noras, pareikštas atskirų vietovių rezoliucijomis, dar nebuvo sujungtas į vieną, organizuotą galingą balsą, kurį užgirstų visas pasaulis... Tokį autoritetingą žodį galėjo tarti tik viso krašto seimas, apie kurį dar prieš sukilimą M.Jankus mums buvo kalbėjęs.

Tarp skubių dienos reikalų, M.Jankus nepamiršo ir šio Vyriausiojo Mažosios Lietuvos Komiteto uždavinio. Per tris dienas komitetas pajėgė sušaukti visų krašto Gelbėjimo Komitetų ir politinių, kultūrinių bei ekonominių organizacijų seimą Šilutėje. Dar nebuvo palaidoti už krašto laisvę žuvę savanoriai, kai visais keliais traukė lietuviai į Šilutę pareikšti krašto valią jungtis prie Lietuvos. O toji valia — jau buvo užantspauduota žuvusių savanorių krauju.

Seimas įvyko Šilutėje (Germanijos salėje) sausio 19d., ketvirtą dieną po Klaipėdos paėmimo. Seimo deklaracija ir rezoliucijos nebuvo paruoštos iš anksto. Deklaraciją teko rašyti skubiai, visam seimui belaukiant, nuošaliame kambarėlyje, kitoj gatvės pusėj. Tame priešseiminiame pasitarime, be komiteto narių ir bendradarbių, dalyvavo Jokūbas Stiklorius, Ladas Natkevičius ir į seimą atvykęs specialus Šaulių Sąjungos atstovas, — "Trimito" redaktorius Antanas Bružas.

Berašant deklaracijos projektą, mus nudžiugino, kartu ir kiek nustebino M.Jankus. Jis pareikalavo, kad į deklaraciją nebūtų įrašoma autonomija, kuri Steigiamojo Seimo jau buvo priimta. Jis siūlė su Lietuva jungtis be sąlygų, nes autonomija nieko gero neduosianti. Tik tuometiniam Lietuvos atstovui Rusijai, La-dui Natkevičiui, pareiškus, kad deklaracija be autonomijos turėsianti mažesnės reikšmės, M.Jankus sutiko įtraukti į deklaraciją ir autonomiją. Dėl laiko stokos, neperrašytas juodraštis pavirto originalu,

M.Jankaus pirmininkaujamas Šilutės seimas buvo vaizdžiai aprašytas "Trimite" (1923m. sausio 27d. nr.124). Štai, kai kurios aprašymo vietos:

„...Seimą atidarė veteranas, didis lietuvybės kovotojas, Vyriausiojo Mažosios Lietuvos Gelbėjimo Komiteto pirmininkas, Martynas Jankus. Jis keliais rimtais žodžiais pasveikino Seimą, pareikšdamas, kad šitoji valanda turi ypatingos svarbos visai Lietuvos giminei.

Visi Seimo dalyviai staiga atsistojo ir didelio ūpo pakilimu sugiedojo "Lietuva, Tėvyne mūsų".

Iškilmingas tai buvo momentas. Iš susijaudinimo dalyvių lūpos virpėjo, kada iš jautrių karštų krūtinių veržėsi gražūs mūsų Tautos himno žodžiai: "Vardan tos Lietuvos vienybė težydi!"

Po to Komiteto sekretorius p. Vanagaitis pasakė turiningą prakalbą. Jis nurodė priežastis, nurodė grėsusį kraštui pavojų, kuris privertė Gelbėjimo Komitetą imtis tokių svarbių ir atsakomingų žingsnių krašto gelbėjimui. Komitetas gerai žinojo daugumos gyventojų valią; jis drąsiai pašaukė gyventojus nusikratyti nešamo jungo ir dar didesnio grėsusio pavojaus. Kaip iš žemės išdygo krašto išvaduotojai ir per porą dienų — kraštą išlaisvino netgi be vieno lašo kraujo. Tik Klaipėdos užėmimas išrovė iš kovotojų eilių šiek tiek mūsų karžygių. Tik ties Klaipėdos sienomis kovotojai sutiko pasipriešinimą. O tas pasipriešinimas — buvo ne vietos gyventojų, bet atėjūnų prancūzų, vokiečių ir keletos krašto išgamų.

Seimo dalyviai, atsistodami, tyliai pagerbė žuvusių karžygių atminimą. Toliau kalbėtojas nupasakojo Vyriausiojo Gelbėjimo Komiteto padarytus darbus ir nurodė Šilutės seimo uždavinį.

Kalbėtojas keletą kartų buvo pertrauktas šauksmais "Valio!" ir triukšmingu plojimu. Po to buvo sveikinimai.

Keletas kalbėtojų sveikino Seimą žodžiu. Buvo perskaitytos gautos sveikinimo telegramos. Sveikinimai priimti karštu plojimu ir šauksmais "Valio!"

Ypatingu entuziazmu Seimas priėmė Lietuvos Šaulių Sąjungos pasveikinimą. Pasirodžius Šaulių Sąjungos atstovui A.Bružui, susirinkimas ilgai ir smarkiai šaukė: "Valio, Lietuvos Šaulių Sąjunga!"

Seimas pavedė Vyriausiajam Gelbėjimo Komitetui pasiųsti sveikinusioms organizacijoms padėkos telegramas.

Pagaliau, Seimas priėjo prie svarbiausio uždavinio — deklaracijos priėmimo. Vyriausiojo Gelbėjimo Komiteto sekretorius p. Vanagaitis perskaitė deklaracijos tekstą.

Dalykas, matomai, visiems Seimo dalyviams buvo tiek aiškus, kad nesirado nei vieno kalbėtojo, norinčio tuo klausimu išsitarti. Jie šaukė: "Valio, suvienyta Lietuva!" Deklaracija vienbalsiai buvo priimta.

Po to visi Seimo dalyviai ėjo prie prezidiumo stalo ir pasirašė tą svarbųjį istorinį dokumentą.

Seimo pirmininkas, Martynas Jankus, paskelbė, kad Seimas yra savo uždavinį atlikęs".

Deklaracijos tekstas čia nebeduodamas, nes jis yra atspaustas kitoj šios monografijos vietoj.

Šilutės deklaracijos priėmimo diena lietuviams buvo didelio džiaugsmo diena. Ir tautų istorijoje reta tokių įvykių, kada šimtus metų nuo kamieno atskirta tautos dalis pareikštų, jog ji nugriaunanti tautą skyrusią sieną ir jungiantis į vieną valstybę. Visiems lietuviams toji diena buvo džiugi ir didinga, tuo labiau Martynui Jankui, kelis dešimtmečius kovojusiam už lietuvybės išlaikymą krašte. Jo džiaugsmas buvo toks didelis, jog, atrodė, tarytum jis būtų susiliejęs su džiūgaujančia triukšminga minia. Juk Šilutės seimas buvo jo darbo ir pastangų vaisius. Aplinkui matėsi daugelis jo paties sukurtų vietos Gelbėjimo Komitetų narių, daug pažįstamų veidų ir senų draugų, kurių ne vieną buvo įtraukęs į lietuvišką darbą. Visi Jankų sveikino, kalbino, spaudė jam ranką... Dabar, žiūrint iš perspektyvos ir žinant tolimesnį M.Jankaus gyvenimo kelią bei jo mirtį tremtyje, tenka pasakyti, kad didesnio džiaugsmo savo visuomeniniame ir politiniame darbe jis neturėjo. Toji diena buvo jo džiaugsmo viršūnė.

Seimui besiskirstant, M.Jankus įteikė man seimo dalyvių pasirašytą deklaraciją, prašydamas kuo skubiau pasirūpinti jos perrašymu ir lydraščiu Lietuvos vyriausybei. Dėl laiko stokos, kaip minėta, deklaracijos juodraštis nebesuspėta perrašyti. Parašai buvo padėti po ranka rašytu tekstu, kuris buvo priimtas skubiame veikėjų pasitarime, jau seimui susirinkus.

Ankstyvą sausio 20 dienos rytą "Prūsų Lietuvių Balso paslaugi mašininkė deklaraciją bematant perrašė. Berašydamas lydraštį, patarimų gavau iš Juozo Papečkio, tuometinio Krašto apsaugos viceministro, kuris tuo metu buvo atvykęs Klaipėdon ir apsistojęs "Ryto" viešbutyje, greta mano kambario. Jis, be to, dar patarė raštus Lietuvos vyriausybei siųsti ne tiesioginiai, bet per konsulą Žilių. Tuo būdu jie saugiausiai pasieksią savo paskirtį ir nebūsiąs apeitas konsulas, tiek daug pasidarbavęs Klaipėdos krašto atvadavimui.

Su visa medžiaga nuskubėjau į Vyriausiojo Gelbėjimo Komiteto būstinę. Ten jau radau belaukiančius M.Jankų ir kelis komiteto narius. M.Jankus su komiteto nariais tuoj pasirašė raštus ir juos įdavė Viliui Šaulinskiui, kad nuneštų konsului Žiliui. Nuorašus palikęs sau, pirmąjį rašto egzempliorių, kaip dovaną bendram darbui atsiminti, M.Jankus atidavė man. Tas raštas ilgą laiką buvo saugomas "Mūsų žinyno" archyve, plk. Steponaičio globoje. Vėliau su kitais Klaipėdos vadavimo laikų dokumentais paslėptas kitur.

Viliui Šaulinskiui deklaraciją išgabenus, M.Jankus, lengvai atsidusęs pareiškė viltį, kad sunkiausia darbų našta jau bus nusiritusi nuo komiteto pečių, nes tolimesnius reikalus perimsianti tvarkyti Lietuvos vyriausybė. Deja, ši jo viltis taip greitai neišsipildė, nes jam pačiam, kaip Gelbėjimo Komiteto pirmininkui, teko pralaužti pirmuosius ledus derybose su sąjungininkų atsiųsta Nepaprastąja komisija.

Kovo 23 dieną įvykusiame 23-tame seimo posėdyje Lietuvos ministras pirmininkas ir Užsienio reikalų ministras Ernestas Galvanauskas, išdėstęs priežastis dėl ko Klaipėdos krašto gyventojai buvo priversti sukilti ir paimti valdžią į savo rankas, nupasakojo Vyriausiojo Mažosios Lietuvos Gelbėjimo Komiteto atliktus darbus ir jo sušauktąjį seimą Šilutėje. Po to, plojimams aidint, perskaityta deklaracija. Kitą dieną, iškilmingame specialiame posėdyje, dalyvaujant užsienio valstybių atstovams, seimas patiektą deklaraciją priėmė ir pavedė vyriausybei daryti tolimesnius žygius, kad Klaipėdos kraštas būtų sujungtas su Lietuva.

Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 09 SUTELKTINIO NEKROLOGO VIETOJ