Trečiadienis, Lap 20th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 09 SUTELKTINIO NEKROLOGO VIETOJ

09 SUTELKTINIO NEKROLOGO VIETOJ - AMŽINAS JŪROS ŠAUKSMAS

 

AMŽINAS JŪROS ŠAUKSMAS

MOTTO:

Likimo bangos teisųjį tik nuvertia,

jeib kuo-aukštiau jį vėl iškeltų.

Vydūnas

Kai devyngalvių priešų nuniokota Lietuva kėlėsi gyveniman, tartum kūnas be galvos ir be kojų — sostinę Vilnių laikė užgrobęs lenkas, o Mažoji Lietuva buvo prancūzams pavesta valdyti.

Priešai jiems nepriklausančioje žemėje tvarkėsi ir ją valdė. Jie žvilgčiojo neišmatuojamu gobšumu, dargi ir į visą Lietuvą, nepripažindami nei istorijos, nei Lietuvos didybės prieš XV amžių. Užgrobė jie Lietuvos žemes, betgi nesunaikino lietuvio, jo prigimties.

žemaičiai ir mažlietuviai nepamiršo savosios kalbos. Karta iš kartos, lūpos iš lūpų perdavė Aukščiausiojo įdiegtą lietuviškąją kalbą.

Ir pirmoji knyga Mažojoj Lietuvoj ! Ar ne daug- pasako ši 1547 data? Net nuostabu, kad ne tik pirmoji mūsų knyga, bet ir pirmasis poetas Kristijonas Donelaitis gimė (1714) ir mirė (1780m. vasario 18d.) Mažojoje Lietuvoje.

Sukilimo mintis kilo 1922m. lapkričio pradžioje. Jau gruodžio 18d. Klaipėdoje įsteigtas Vyriausiasis Mažosios Lietuvos Gelbėjimo Komitetas i Martynas Jankus, Vilius Šaulinskas, Jurgis Lėbartas, Jonas Vanagaitis, Stepas Darius, Antanas Ivaškevičius, Aleksandras Mantautas, Juozas Pronskus.

1923m. sausio 9d. Mažosios Lietuvos Gelbėjimo Komitetas paskelbė atsišaukimą į visuomenę, o sekančią dieną sukilėliai pradėjo Klaipėdos kraštą užimti.

Įvykiai skubėjo. Sausio 12d. Mažosios Lietuvos savanorių vadas Jonas Budrys pateikė sąjungininkams siūlymą baigti kovas. Sausio 13d. Erdmonas Simonaitis sudarė naują krašto direktoriją. Sausio 15d. sukilėliai užėmė Klaipėdą. Sausio 16d. į Klaipėdą atplaukė lenkų karo laivas (jų nuolatinės grėsmingos intencijos mums gerai pažįstamos). Sausio 19d. Šilutėje susirinko Mažosios Lietuvos seimas. Vasario 16d. Ambasadorių konferencija — Prancūzija, Anglija, Italija ir Japonija — Paryžiuje priskyrė Klaipėdos kraštą prie Lietuvos. Vasario 19d. Prancūzų kariuomenė paliko Klaipėdą. Vasario 29d. Klaipėdon įvedama Lietuvos kariuomenė ir iškeliama trispalvė vėliava. Vasario 24d. Antanas Smetona atvyko į Klaipėdą Lietuvos vyriausybės įgaliotinio pareigų eiti.

Betgi reikšmingiausia iš šių visų datų yra 1923m. sausio 15d.

Klaipėda atsiimta! Džiūgavo visa lietuvių tauta. Ir kaip nesidžiaugti! Atkovota dalis žemaičių žemės su uostu. Tai neįkainojama vertybė visai tautai, ateities Lietuvos laikams. Ne svetimos užgrobimas, atsiėmimas savosios žemės, susijungimas su savaisiais broliais, seserimis.

Tai buvo didelis žingsnis etnografines teritorijos suvienijimo linkme! Sukilėlių žygis reiškė tos idėjos istorinį realizavimą. Buvo nugriauta siena, kuria priešai buvo atskyrę brolį nuo brolio, seserį nuo sesers.

Šalia Martyno Jankaus, Jono Budrio, Erdmono Simonaičio, Jurgio Bruvelaičio, Jurgio Lėbarto, Viliaus Šaulinskio, Labrenco, Adomo Brako, Jurgio Brožaičio, Kristupo Lėkšo ir amerikiečiai lietuviai (Stepas Darius, Antanas Ivaškevicius-Ivas, Juozas Pronskus, kpt. Purvis, Jonas Žilius, Martus) išskyrė savo labai svaria veikla.

Tenka pastebėti ir tai, kad užjūrio lietuvių darbai tiek nepriklausomos Lietuvos spaudoje, tiek pokarinėje nebuvo ir nėra pakankamai išsamiai iškelti ir atžymėti. O to reikėtų ir istorinės teisybės dėlei ir pamokomuoju atžvilgiu jaunosioms kartoms.

Sakysime, Antanas Ivaškevičius-Ivas. Jis galėtų mums būti itin gražiu pavyzdžiu, paremiant tautos pastangas tiek dabar, tiek ateity. Jo vardas anuomet plačiai nuskambėjo Lietuvoje, Amerikoje, Klaipėdos krašte ir Rytprūsiuose — "Amerikonas Ivas milijonais markių paremia sukilimą ir Mažosios Lietuvos kraštą. Lietuvos mokyklas jis aprūpina!"

Net po daugelio metų dar vis šen ar ten atsimindavo šauktus jį sutinkant pasveikinimus — "Sveikas, sveikas, sveikas Ivai" ir t.t.

O Patriarcho Martyno Jankaus vaikai — Elzė ir Kristupas — mah aplankius juos Toronte, pakartojo Antano Ivaškevičiaus anuomet sakytus žodžius:

— Tai degtukams šie pinigai, kad uždegtų ugnį!

Iš Antano Ivaškeviciaus-Ivo apsilankymo Lietuvoje apie amerikiečius lietuvius susidarė stiprus įspūdis. Kai vėl užgriuvo Lietuvą sunkūs metai, daugelis tvirtai tikėjo, kad kokiu nors būdu broliai amerikiečiai suteiks reikšmingą pagalbą. Ėjo kalbos, kad Amerikoj plevėsuoja mūsų tautinė vėliava ir Ivas organizuoja amerikiečius lietuvius... Antano Ivaškevičiaus stambi auka, pakeista į du milijonus pokarinių markių, nenuėjo niekais!

Antanas Ivaškevičius-Ivas Bostone pirmininkavo Nuteriotos Lietuvos Draugų Komitetui, rinkusiam Lietuvai aukas ir platinusiam Lietuvos paskolos lakštus. Jo rūpesčiu Bostone buvo sušauktas mitingas su apie dvidešimt tūkstančių žmonių protestui prieš Lenkiją; aktyviai dalyvavo Klaipėdos išlaisvinimo sukilime, važinėjo su paskaitomis po kraštą ir parėmė Vyriausiąjį Mažosios Lietuvos Gelbėjimo Komitetą auka.

"Naujienos" skaitytojams atskleidžia 1922m. rudens ir 192 m. pavasario komplektus ir citatose pažymi apie Ivaškevičių: "Dėdė iš Amerikos" — tai Ivas. Faktas, kad Amerikos broliai betarpiškai padėjo Mažosios Lietuvos šiaurinį Nemuno krantą atvaduoti, kad ir simboliškai.

Vienas buvo kalbėtojas-agitatorius, "tautos šauklys" (Martus); kitas buvo pareigūnas-valdininkas, pasitarnavęs savo pareigomis Mažajai Lietuvai (Purvis); trečias ginklu padėjęs Lietuvai atkovoti pajūrį (Darius); ketvirtas — savo stamboka dolerių auka, kuri, išversta į pokarines vokiečių markes, davė porą milijonų, psichologiškai darė labai didelį įspūdį ir dėl to pelnė "Dėdės iš Amerikos" vardą (Ivaškevičius), kuriam po masinio mitingo Šilutėje gruodžio 19d. ir konflikto su policija, prancūzas krašto komisaras Petisnė atėmė teisę kalbėti mitinguose ir jį tekdavo pasodinti scenoje kaip nebylį parodai, kad žmonės matytų gerąjį dėdę iš Amerikos ir okupantų uždraudimu piktintųsi!

Antanas Ivaškevičius, sūnus Stanislovo, gimė 1886m, Tryškiuose, Šiaulių aps. Ameriką pasiekė dar visiškai jaunas būdamas — 1905 metais. Lietuvos pajūriui šaukiant, jo gelbėti jis ir vėl atskubėjo Lietuvon, o išlaisvinęs Klaipėdos kraštą — jis vėl grįžo atgal Amerikon.

Klaipėdos atvadavimo žygis kėlė priaugančią kartą. Supratom jūros reikšmę mūsų tautai, mūsų valstybei — supratom maži ir dideli. Tas žygis brandino mūsų dvasią!

Ir girdėjom šio sukilėlio žodžius, kartojamus eilės žmonių:

— Tai degtukams šie pinigai, kad uždegtų ugnį!

Atsiliepė nuo kalno ir Martynas Jankus:

— Rambynas lietuvių šventovė ir liks lietuvių tautos arka. Tavęs neįveiks jokios audros, jei Tavęs neišpeiks patys Tavo žmonės. Rambynas bus šventa vieta, kol liks pasaulyje bent vienas lietuvis!

Brangus lietuviui Rambyno kalnas, brangus kaip ir kalnas Gedimino!

Tėvų kovotojų karta įdavė į rankas kalbą, laisvę ir vartus į pasaulį!

Jau regėjome gražios ateities viziją: prasiplečiant sava žeme į vakarus ir rytus — dar atsiėmimas kai kurių pavergtų žemių!

Jūra juk ugdo sparnus: ne tik žuvėdrų ir erelių, žvejų ir jūreivių, bet visos tautos. Klaipėdos krašto atgavimas — tai ne vien tik brangiosios žemės atgavimas.

Jūra ir Klaipėda vėl šauks prie savęs būsimąsias kartas, kaip tebešaukia mūsų širdis, kaip šaukė mūsų tėvus.

1923 metų žygis yra ir bus gyvas pavyzdys ryštingumo ir pasiaukojimo, pavyzdys vieningo tautos žygio: Mažosios ir Didžiosios Lietuvos lietuvių ir tolimuose užjūriuose gyvenančių. Joks priešas nebegalės juk nuneigti to įvykusio fakto, pagrįsto teisybe. Lietuvos sūnūs stojo į kovotojų eiles, savo akių vyzdžiuos turėdami senolių pavyzdį. Be abejonės, eilė išliks gyva: žygdarbis patraukia žygdarbį.

*

Dr. K.Gudaitis, buvęs ilgametis Lietuvių evangelikų liuteronų sąjungos "Pagalba" pirmininkas, dabar besiverčiąs medicinos praktika Warren, III, JAV, 1966. I. 24 prisiuntė šį gabalėlį atsiminimų apie M.Jankų:

Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 09 SUTELKTINIO NEKROLOGO VIETOJ