Penktadienis, Lap 15th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 09 SUTELKTINIO NEKROLOGO VIETOJ

09 SUTELKTINIO NEKROLOGO VIETOJ - MARTYNAS JANKUS LIETUVIŲ

 

MARTYNAS JANKUS LIETUVIŲ EVANGELIKŲ LIUTERONŲ SĄJUNGOS RĖMĖJAS

Tai buvo Joninės Rambyne 1923 metais, kai pirmą kartą susitikome su Martynu Jankumi. Tais metais Klaipėdos sritis prisijungė prie savo kilties kamieno, Didžiosios Lietuvos, ir abiejų šalių lietuviai jau galėjo laisvai keliauti vieni pas kitus. Dėl tos tad priežasties tų metų Joninės buvo nepaprastos ir švenčiamos labai iškilmingai. Daugybė svečių iš arti ir toli buvo susirinkę Rambynan, o daugybės svečių prišakyje matėsi Klaipėdos gubernatorius ir Lietuvos vyriausybės atstovai. Į tas Jonines nuvykome būrelis lietuvių evangelikų liuteronų jaunuolių iš Didžiosios Lietuvos: vienas mokytojas, du studentai ir vienas karininkas. Svečių tarpe, tarytum, kažkokios ypatingos dvasios įkvėptu judrumu, vaikščiojo, sukinėjosi, kalbino ir sveikino atvykusius Martynas Jankus. Prisistatėme ir mes M.Jankui. Kai pasisakėme esą atvykę iš Tauragės ir Žemaičių Naumiesčio, M.Jankus dideliu nuoširdumu pasveikino mus, nusivedė į savo ūkį ir ūkininkiškai vaišino mumis bei kitus svečius. Pačiame gi Rambyne — patriotinės kalbos, širdį veriantis chorų dainavimas, svečių pakilusi nuotaika — veikė ir mūsų būrelį tautišku įkvėpimu organizuoti lietuvišką veiklą evangelikų liuteronų parapijose, kur iki tol lietuviuose evangelikuose liuteronuose vyravo tam tikras abejingumas savo tautiniams reikalams todėl, kad anuomet evangelikų liuteronų parapijose vyravo svetima, dažniausiai vokiška dvasia ir nuotaika. Tada Rambyne ir gimė lietuvių evangelikų liuteronų sąjungos steigimo mintis ir, galima sakyti, jos užuomazga.

Jau daug ką žinojome iš M.Jankaus kultūriškai lietuviškos veiklos, žinojome, kad jis buvo išleidęs nemaža lietuviškų spausdinių, kad jam rūpįs lietuvių evangelikų švietimas ir kad jis išleidęs keliasdešimt (bene, 36) knygų ir knygučių, skirtų lietuviams evangelikams.

Atsisveikindami nupasakojome M.Jankui savus įspūdžius Rambyne ir kilusį mūsų sumanymą. O Jankus, pritardamas mūsų sumanymui, mums įkvėpė dar daugiau drąsos ir pasiryžimo. Jis tada mums pasakė: "Tik dirbkite, vyručiai, ir aš visad būsiu su jumis. Kiek galėsiu — visur padėsiu".

Lietuvių evangelikų liuteronų sąjunga "Pagalba" buvo įsteigta 1923m. rudenį; jos steigiamasis susirinkimas įvyko Tauragėje. Nuo pat jos įkūrimo pradžios, daugiau negu dešimtį metų, "Pagalbos" pirmininku teko būti man (dr. K. Gudaičiui. Pr. A.). Be tautiškai kultūrinės, švietimo ir labdaros veiklos, sąjungos įstatuose buvo ir toks punktas: palaikyti glaudžius santykius ir plėtoti bendradarbiavimą su Mažosios Lietuvos lietuviais evangelikais.

Didžiosios Lietuvos vokiečius įvairiais atvejais paremdavo Klaipėdos krašto vadovaujantieji vokiečiai, pvz. generalinis superintendentas Gregor ir sinodo pirmininkas Boemeleit 1925m. dalyvavo vokiečių dvasininkų susirinkime Kretingoje, kad sustiprintų vokiečių veiklą evangelikų liuteronų parapijose. Tai buvo akstinas, kad ir mūsų sąjunga "Pagalba" turi įtraukti Mažosios Lietuvos veikėjus į bendrą veiklą mūsų tautiškai kultūriniams reikalams stiprinti parapijose. Taip ryžtingomis "Pagalbos" pastangomis, 1925m. buvo pakviestas kun. dr. V.Gaigalaitis įsijungti į Didžiosios Lietuvos evangelikų liuteronų bažnytinę veiklą, nes čia buvo trūkumas lietuvių kunigų, ir jis buvo paskirtas evangelikų liuteronų konsistorijos prezidentu. Taip pat "Pagalba" palaikė glaudžius ryšius su lietuvių veikėju ir rašytoju K.Lėkšu ir kt.

Mat, nuo seno Lietuvos evangelikų liuteronų parapijų vadovavimas ir tvarkymas buvo vokiečių rankose, o evangelikams liuteronams lietuviams beliko mokėti parapinius mokesčius ir vykdyti vokiečių bei dažniausiai vokiškai nusistačiusio dvasininko nurodymus. Nepriklausomos Lietuvos pradžioje iš vokiečių karo metu atgabentų misininkų dalis liko Lietuvoje; tie misininkai, kurių vienas kitas net lietuvišką pavardę turėjo (pvz. D.Jurkat, M.Jakšas), veikė evangelikų liuteronų parapijose taip, lyg parapijos būtų buvusios vien vokiškos ir priklausiusios Vokietijai. Tad "Pagalbos" svarbiausias tikslas buvo organizuoti lietuvius evangelikus liuteronus savo teisėms parapijose ginti ir įsijungti į vadovaujančią veiklą. "Pagalba" dažnai susidurdavo su nemažu vokiečių pasipriešinimu. Tai įvykdavo tuomet, kai jie pajusdavo lietuvių stipresnę veiklą ir, matydami nebegalėsią išlaikyti savo vokiškos įtakos, jie griebdavosi net provokacijų, teigdami, kad, girdi, lietuviai persekioją vokiečius ir griauną bažnyčią. Tokius provokacinius gandus vokiečiai skleisdavo ir Klaipėdos krašte, kad iš krašto vokiečių gautų paramos, šitoje kovoje "Pagalbos" žmonės, ypač jos centro valdybos asmenys, dažnai lankydavo M.Jankų, kad painformuotų jį apie tikrąją dalykų padėtį ir kad su M.Jankaus įtaka būtų skelbiama žmonėms tikroji tiesa.

Be M.Jankaus, mūsų veikimą dar remdavo sakytojai A.Pėteraitis ir ypač Grigą, atremdami vokiečių skleidžiamus provokacinius gandus ir aiškindami žmonėms tikrąją reikalų padėtį.

Kai opozicija iškėlė "Pagalbos" centro valdybos asmenims ir jos laikraščiui "Srovei" teisme bylą, kad sukompromituotų sąjungos veikimą, tai Martynas Jankus net pakartotinai vyko į Kauną, kad galėtų paliudyti "Pagalbos" ir joje veikiančių asmenų naudai, nes skundėjų tarpe buvo asmuo ir iš Klaipėdos krašto. M.Jankus liudijo, kad skundėjas už savo elgesį turėtų pats būti nubaustas.

Kai "Pagalba" 1933m. Tauragėje šventė savo gyvavimo ir veikimo dešimtmetį, M.Jankus dalyvavo šioje šventėje kaip garbės svečias. Ta proga jis pasakė svarbią kalbą, nušviesdamas priežastis, kodėl turėjo būti Klaipėdos kraštas atskirtas nuo Vokietijos. Jo kalba ir atvaizdas, kur matomi "Pagalbos" centro valdybos asmenys, sutinką M.Jankų Tauragėje, yra išspausdinti 1934m. Kaune sąjungos išleistame "Srovės" kalendoriuje.

Nekrologinį skyrių norisi užbaigti poeto Petro Babicko sukurtu eilėraščiu, kuris buvo perskaitytas 1938m. rugpiūčio 7d.Rambyno kalne, M.Jankui minint 80m. amžiaus sukaktį.

Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 09 SUTELKTINIO NEKROLOGO VIETOJ