Trečiadienis, Lap 13th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 02 BITĖNAI IR JANKŲ MERČIUS

02 BITĖNAI IR JANKŲ MERČIUS - KAIP M.JANKUS ATRODĖ IR KUR GYVENO

 

 

 

 

KAIP M.JANKUS ATRODĖ IR KUR GYVENO

M.Jankus yra buvęs vidutiniško ūgio, pasakytume, netgi kresnas, bet plačiapetis senelis. Veidas apskritas, senatvėje plaukai buvo pražilę, bet akys – gyvos, net linksmos, kartais susimąsčiusios ar net pilnos ironijos. Rengėsi kukliai. Su savo mėgiama pilka sermėga, lankėsi ir vargšų lūšnelėse ir didelių ponų rūmuose, net tolimame Paryžiuje. Lietuviškaisiais reikalais nuolat buvojo Klaipėdoje, keliavo po visą Klaipėdos kraštą, apžvelgdamas jį lyg rūpestingo šeimininko, tėvo akimis. Ilga ir įvairi jo kovų dėl lietuvybės grandinė užsibaigė prijungus Klaipėdą prie Lietuvos. Po to ir Martynas Jankus nuolatiniau priglūdo savo tėviškėj Bitėnuose. Ir tada jo tėviškė pasidarė lankoma tūkstančių lietuvių. Ten atplaukdavo ir atvažiuodavo jį pasveikinti Lietuvos kariai, jaunimas, užsienio lietuviai. Visiems jis šypsodavosi, visus maloniai priimdavo, tik, kartais, rūpesčio šešėlis užtemtydavo jo akis – juk ir čia, atvaduotoj Lietuvos žemelėj, dar pasitaikydavo rūpesčių ir vargų...

 

Pagrindiniu savo darbu tolimesnėj eigoj M.Jankus skaitė saugojimą ir puošimą didžiosios lietuvių šventovės — Rambyno kalno, ant kurio kasmet per Jonines įvykdavo didžiulės iškilmės. Jankų nuosavybė Bitėnuose – laukas į laukąsueina su ta garsiąja senovės lietuvių šventykla Rambynu. Ten seni ąžuolai ir po šiai dienai nenustoja ošę, lietuviui primindami garbingą tėvynės praeitį ir šaukdami prie naujų uždavinių.

 

Bitėnai – sodžius prie Nemuno, iš kurio, įkopus į kalnelį, pirmučiausia atsidūrdavai mūsų Patriarcho, Martyno Jankaus, kieme. Sodyba švarutėlė. Gyvenamasis namas – mūrinis. Ties namo viduriu – durys. Įėjus į vidų – koridorėlis ir didžiulis kambarys, kurio gale stovėjo didelis stalas, o sienos nukabinėtos įvairiais veikėjo atvaizdais. Ant to stalo – didelė knyga. Ji dovanota Martynui Jankui Lietuvos visuomenės. Tai Rambyno svečių knyga, kurioje Jankaus ir Bitėnų lankytojai pasirašydavo ar įrašydavo visokių patriotinio turinio tekstų.

 

Bitėnai – tai ne tik M.Jankaus gimimo ir gyvenimo, bet ilgamečio lietuviško darbo vieta.

M. Jankaus gyvenamasis namas buvo lietuviškų knygų spaustuvė anuomet, kai Didžioje Lietuvoje buvo deklamuojama: „Anei druko, anei rašto mums turėt neduoda:tegu, sako, bus Lietuva ir tamsi, ir juoda" (vysk. A.Baranausko). Bitėnų Martyno Jankaus spaustuvė ir čia pat stuksąs Rambynas – tai mūsų kultūros istorijos įžymybės, Dionizo Poškos „Baublys", A.Baranausko klėtelė Anykščiuose, Motiejaus Valančiaus klebonija Varniuose, Simono Daukanto paminklas Papilės kapuose, caro žandarų dr. Vinco Kudirkos kapo kryžiuje iškapotieji Lietuvos Himno žodžiai ir t.t. Tai mūsų tautos šventovės, gyvieji mūsų praeities liudininkai.

 

Ir daugiau į ką buvo kreiptini žvilgsniai M. ankaus namuose. Ypač išsiskyrė šviesus salonas. Knygų spintose gausu visokiausių leidinių įvairiomis kalbomis. Kampe – pianinas, šalia kurio niekad netrūkdavo gėlių puokščių. Lankytojai ir ekskursantai, pagerbdami Patriarchą, nepamiršdavo savo jausmus išsakyti gėlėmis, šalia gėlių – gražus medžio raižinys. Tai Mažosios Lietuvos dovana Patriarchui. Gretimo kambario sienose kabo „Sandaros", Lietuvos šaulių Sąjungos, studentų korporacijų ir daugybės kitų organizacijų adresai, įvairiomis progomis įteikti didžiajam šio krašto vyrui. Ten pat ir 1923m. sausio 9d. Šilutėje išleisto Klaipėdos krašto gyventojams manifesto originalas, Mažosios Lietuvos Gelbėjimo Komiteto deklaracijos tekstai ir daug kitų įdomių dokumentų. Tai buvo Klaipėdos krašto ir kovų dėl jo tikras muziejus. Ten kiekvienas paveikslas, knyga ar nuotrauka, buvo tikra liudininkė tų laikų, kada saujelė pasiryžėlių vyrų ėmėsi vadovauti to krašto savanoriams, iškovojusiems Mažajai Lietuvai laisvę. Tai liudininkė tų darbų, kuriuos Martynas Jankus nuveikė ne tik Nemuno kraštui, bet, ir apskritai, ugdydamas lietuviuose tautinį susipratimą, liudininkė tradicinių Joninių švenčių Rambyne, kur kasmet brendo to krašto ir Didžiosios Lietuvos brolių suartėjimas ir nuoširdus bendradarbiavimas. Ten, Bitėnuose, paliko didžiulis tautinis turtas. Ar mes jį rasime? – Vargu bau, – peršasi atsakymas, nes jį greičiausiai bus išgrobstęs ar sunaikinęs mūsų tautos priešas-okupantas.

Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 02 BITĖNAI IR JANKŲ MERČIUS