Trečiadienis, Lie 24th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 02 BITĖNAI IR JANKŲ MERČIUS

02 BITĖNAI IR JANKŲ MERČIUS - LIETUVIŠKOS SPAUDOS KŪRĖJAS

 

 

 

 

LIETUVIŠKOS SPAUDOS KŪRĖJAS

Apie savo nuveiktus lietuviškos spaudos kūrimo darbus Jankus yra šitaip išsitaręs:

 

– Ilgus priespaudos metus klaipėdiečiai lietuviai savo spaudos neturėjo, O spauda daug būtų galėjusi padėti lietuvybei palaikyti. Mums tada ypač stigo spaudos darbininkų. Po prūsų revoliucijos, įvykusios 1848m., lietuvininkams buvo pradėtas leisti lietuvių kalba laikraštis "Keleivis", kurį redaguoti vokiečių buvo pasamdytas Fridrichas Kuršaitis. "Keleivis" lietuvininkus ragino bijoti Dievo ir karaliaus. Jis ugdė vergiškumą. Pagaliau, mes ryžomės išleisti savo laikraštį. Stigo ir lėšų, ir žmonių, šiuo metu kilo klaipėdiečių lietuvių ir prūsų lietuvių tarpe mintis, kad reikia bendromis jėgomis dirbti su Didžiosios Lietuvos lietuviais. Mūsų sumanymu, leisti laikraščiui bendradarbių ieškojome Didžiojoje Lietuvoj. Tačiau ir ten inteligentai buvo išsiblaškę įvairiuose kraštuose. Basanavičių susiradome Prahoje, Koncevičių – Rygoje, Višteliauską – Poznanėje. Išleidome "Aušrą". Iš karto buvo labai sunkios sąlygos ją leisti. Pirmaisiais, 1883, jos leidimo metais teturėjome 74 po rublį apsimokėjusius prenumeratrius. Antraisiais metais – jau turėjome 240 prenumeratorių, apsimokėjusių po keturis rublius. Spauda, savaime aišku, daug padėjo kelti lietuvybę, ir per ją užmezgėme santykius bendrai dirbti su Didžiąja Lietuva.

 

Tai labai kuklus M. Jankaus pasisakymas. Iš tiesų Jankus yra vienas iš svarbiausių lietuviškos spaudos kūrėjų, jos uolus platintojas Didžiojoje ir Mažojoje Lietuvoje. Kaip žinome, jis vienas iš pirmųjų "Aušros" sumanytojų ir kurį laiką buvęs jos redaktoriumi.

Ėmęsis spaudos kūrinio darbo, M.Jankus matė, kad jis yra labai sunkus, reikalaująs daug lėšų, prityrusių darbininkų ir techninių priemonių. Kad lietuviška spauda galėtų verstis be didesnės finansinės paramos iš šalies, M.Jankus ryžosi įsigyti savo spaustuvę. 1889m. Tilžėje ir nusipirko iš dviejų vokiečių spaustuvę, įlįsdamas į skolas, kurias vėliau išlygino Martyno tėvas. Įsigytą spaustuvę reikėjo patobulinti, prisiperkant kai kurių mašinų ir spaudmenų. Tai vėl kainavo 5000 markių. Kol "Aušros" tiražas siekė apie 400 egzempliorių, galima buvo šiaip taip verstis, bet vėliau, ypač dalį lietuviškos spaudos darbų atliekant nemokamai, atsirado naujų skolų. Joms mokėti M.Jankus pinigų neturėjo. Todėl teismas 1892 ta. aprašė Bitėnų ūkį. Tėvas sugraibęs pinigų iš giminių, šiaip taip likvidavo skolas. Tada M.Jankus pats pradėjo leisti populiarias brošiūras, maldaknyges ir 1900m. išleido Mažosios Lietuvos susipratusiems lietuviams skiriamą savaitraštį "Saulėtaką". Daugiau kaip vienerius metus ėjusi "Saulėtaka" dėl lėšų stokos turėjo sustoti. Atsirado vėl nemaža naujų skolų. Teismas vėl paskelbė Bitėnų ūkio varžytynes. Martyno tėvas šį kartą ūkį vėl išpirko, bet sūnui jo daugiau jau nebeužrašė (vėliau užrašė jo vaikams). M.Jankus su šeima tada išsikėlė į Klaipėdą, kur dirbo spaudos darbą prie "Apžvalgos" ir kitų neperiodinių lietuviškų raštų.

 

Šitie lietuviškos spaudos kūrimo darbai iš M.Jankaus pareikalavo didelio pasiaukojimo: jie grėsė nuolatiniais pavojais ir materialiniais sunkumais. Bet jis visa tai kantriai pakėlė. Greta organizacinio ir leidybos darbo, M.Jankus pats ėmė plunksną į rankas, rašė eilėraščius ir straipsnius, kurie buvo spausdinami anuometiniuose draudžiamuosiuose lietuviškuose leidiniuose. M.Jankus gerai suprato ir giliai įsisąmonino, jog lietuviai nutausta todėl, kad neturi savo raštų, knygų, laikraščių, savų organizacijų. Dėl tos tad priežasties, jis didžiąją savo gyvenimo dalį praleido rašydamas, spausdindamas ir platindamas lietuvišką spausdintą žodį.

 

– Martynas Jankus buvo didelis lietuviškų raštų nelegalaus gabenimo organizatorius. Per jo rankas, – sako J.Tumas-Vaižgantas, – yra perėję veik visi Didžiosios Lietuvos kontrabandininkai, knygų gabentojai arba knygnešiai. Pas jį buvo sandėlis pas jį kontrabandininkai apsirūpindavo raštais ir vykdavo į Didžiąją Lietuvą (J.Tumas-Vaižgantas, Lietuvių literatūros paskaitos. Draudžiamasis laikas. Aušrininkų grupė. Kaunas 1924).

Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 02 BITĖNAI IR JANKŲ MERČIUS