Antradienis, Rugs 17th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 03 „AUŠROS“ ŠVIESAI SKLEIDŽIANTIS

03 „AUŠROS“ ŠVIESAI SKLEIDŽIANTIS - J.ŠLIŪPAS APIE JANKŲ

 

J.ŠLIŪPAS APIE JANKŲ

Knygoje ''Lietuviszkiejie Rasztai ir  Rasztininkai", Tilžėje 1890, psl.200-201, J.Šliūpas rašė:

"... Nukeliavęs į Ragainę pas pamislytąjį drukorių Kybelką patyrė, kad nekurie mokintesni lietuviai iš Maskolijos ir kitur žadą laikraštėlį išleisdinti, kurio rėdymu užsiimsiąs Jurgis Mikšas, Pirmajam numeriui "Aušros" pasirodžius, Jankus nulindęs slapta vieną ekzempliorių nusipirkęs perskaitė prakalbą ir "atminimą" bei "Lietuviškąją kalbą", ir tyliai prasijuokęs iš džiaugsmo toliau skaitė:

Toli už Dauguvos kraštas Lietuvos
Smalėnų žemę užgavo,
Pietuose Juodmarės, šiaurėje Baltmarės,
Lietuvą aprubežiavo.

Ir didžiai plati buvo Lietuva,
Daug ana žemių įgijo,
Žmonės laimingi, buvo turtingi,
Niekur nebuvo vergijų.

 

...Viskas jam patiko, ir dėlto nuėjęs su Mikšu suėjo į pažintį ir patyrė nuo jo nekuriuos jam nežinomus dalykus ir pasižadėjo su visa syla rūpintiesi, idant daugiaus prietelių pridraugavoti, kas iš dalies nedidelį pasisekimą turėjo, nes Prūsuose žmonės pripratę buvo tiktai tokį laikraštį skaityti, kursai gotiškomis raidėmis spausdintas buvo... Tada Jankus pasiėmė išduoti lietuvišką kalendorių dėl Lietuvos, ir dėl atlikimo to darbo pėksčias nukeliavo pas vieną žemaitį ant sulygmės, pokam su vargu kalendorius tapė paleistas į svietą.

Jankus daug ir prie "Aušros" išleidimo prisidėjo, o ir savo paranką drukoriui Mauderodei davė, kada Šliupas, radęs rėdystę be pinigų, neturėjo kuomi kaštus spaudos uždengti. Nebuvo tuomet Prūsuose kito lietuvio, kurs tai butų pasidrąsinęs padaryti. Juk ir pats rėdytojas Šliupas per kelis mėnesius jo namuose gyveno, už ką atsilygino jam tik "Aušromis", kada vokiečiai jį išvijo iš savo rubežių. Tokiu būdu matomai piningais Jankus dėl "Aušros" išlaikymo daug prisidėjo".

O dr.J.Basanavičius savo rašte "Iš Istorijos Mūsų Atsigaiveliavimo", 1903m. "Varpo" nr. 3-čiame, apie Jankaus vaidmenį "Aušroje" šitaip rašė:

"... Šliupui nuo "Aušros" atsitraukus ir Amerikon iškeliavus, o man pačiam dar anksčiau Vindobonon, paskui pietun link už Dunojaus, išvažiavus, negalima buvo apie "Aušros" rėdymą nė mislyti: ji perėjo rankosna Jankaus, kursai ją nuo gegužės 1884m. iki rugpiučio 1885m. gana gerai rėdė ir, iš dalies, prisidėjo prie jos išplatinimo".

Prie kun. A.Miluko atspaustos paskaitos "Daktaras Petras Matulaitis" (Philadelphia, Pa. 1926) pridėta eilė ano meto veikėjų laiškų. Tuose laiškuose labai ryškūs dideli rūpesčiai lietuviška veikla, spaudos ir lietuviškų knygų bei kalendorių spausdinimo reikalais, jų išlaidų dengimu, slapstymųsi nuo caro žandarų, taip pat ir nuo Prūsų policijos, kurie, anot vienos pastabos knygelėje, dirbę išvien: vokiečiai pagelbėdami rusams, o rusai –vokiečiams, begaudant ano meto lietuvius veikėjus ir benaikinant anų dienų lietuvių ryžtingas pastangas budinti savąją tautą ir raginti ją kovon už savąsias teises ir lietuviškumą. Anuomet, ypač prieš "Aušros" laikotarpį, gal nedaug dar turėta vilties atgauti Lietuvai nepriklausomybę, bet, svarbiausia, tuomet buvo vesta kova už lietuvišką raštą, lietuvišką knygą.

Čia minimam leidiny išspausdinti laiškai: Petrapilio dvasinės akademijos auklėtinio Andriaus Dubinsko laiškas A.Milukui; Seinų klieriko J.Tautvilo (pseudonimas) ir anuometinio klieriko P.Bučio laiškai A.Milukui; J.Adomaičio-Šerno laiškai kun. A.Burbai ir A.Milukui, anuometiniam "Vienybės Lietuvninkų" redaktoriui ; taip pat Šerno laiškas Šliūpui; Jono Kriaučiūno laiškas Šernui; Kriaučiūno laiškai Burbai bei Milukui, ir kt. Ir kiek daug tuose laiškuose rūpesčių ir aimanų anuometinio lietuviško rašto ir žodžio klausimais – kas benusakys! Arba vėl. Kiek slapstymosi nuo Prūsų ir caro policijos įvairiais slapyvardžiavimais ir gudravojimais, žodžių laiškuose pavardžių inicialais ir santrumpomis, – taip pat sunku net perprasti nūdienėj padėty, ypač laisvuose kraštuose gyvenantiems lietuviams, kur nei laiškai, nei žmonių mintys nekontroliuojamos ir necenzūruojamos.

Tarp tos korespondencijos yra ketvertas ir M.Jankaus laiškų, kuriuos čia, kaip būdingus ir pilnus sielojimosi lietuviškuoju raštu, perduodu.

 

Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 03 „AUŠROS“ ŠVIESAI SKLEIDŽIANTIS