Trečiadienis, Rugs 18th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 04 PATRIARCHAS ŽODŽIO KŪRĖJAS

04 PATRIARCHAS ŽODŽIO KŪRĖJAS - KUN. A.MILUKAS APIE M.JANKŲ

KUN. A.MILUKAS APIE M.JANKŲ

Ankstyvąją M.Jankaus veiklą vaizdžiai apibūdina ano meto Amerikos lietuvių veikėjas kun. Antanas Milukas (1871-1943), kuris yra buvęs 13 metų jaunesnis už jį. Štai kaip kun. A.Milukas rašo jau anksčiau minėtame savo darbe "Spaudos laisvės ir Amerikos lietuvių organizuotės sukaktuvės" (II laida, Philadelphia, Pa. 1930, psl.404-410);

"Rašant ar kalbant apie mūsų "draudžiamąją" spaudą, negalima užtylėti apie Martyną Jankų. Kalbėsiu apie tąjį Bitėnų kaimo ūkininką patriotą daugiausiai "Trimito" ("Trimitas", 1925m., nr. 25. - Pr. A.) žodžiais:

Martynas Jankus gimė 1858 metais Bitėnuose, Mažojoj Lietuvoj, netoli garsaus senovės Lietuvos piliakalnio Rambyno. Martyno Jankaus tėvai – pasiturį tikri lietuviai žemaičiai ūkininkai, turėję keliasdešimt hektarų nepergeriausios žemės, bet savo sumanumu – gyveno gana gerai. Būsiančio veikėjo tėvai nekentė vokiečių, tat ir savo vaikus pramokinę pradžios mokykloje, aukštesniųjų vokiečių mokyklų lankyti neleido, – kad nesuvokietintų* Martynas Jankus šiek tiek prasimokęs liaudies mokykloje, paūgėjęs ir gavęs iš tėvų skirtą neperdidelę dalį — žemės — pradėjo savistoviai gyventi. Nors jaunas, bet sumanus, sėkmingai ėmė verstis be ūkio dar ir kitokiais darbais. Nežinia kaip pramoko knygas spausdinti. Insisteigė savo spaustuvėlę ir pradėjo darbuotis. Pusėtinai uždarbiavo. Pasistatė sau mūro trobas ir tvartus, pagerino ūkio reikalus.

Martynas Jankus būdamas 17-18 metų amžiaus jau labai nekentė vokiečių, kurie be pasigailėjimo engė ir vokietino jo gimtąjį kraštą. Dažnai mąstydavo, kaip palengvinus savo tautiečių buitį. Eidamas 21 metus, ruošė lietuvių "peticijoną" Vokietijos ciesoriui, kame protestuojamas lietuvių teisių neigimas. 1881 metais susipažino su daktaru Jurgiu Sauerveinu-Girėnu, didžiu lietuvių kalbos mylėtoju, kuris ne kartą sustiprindavo M.Jankų dvasioje, kovojant už lietuvybės idėją.

Susirūpinusių lietuvybės reikalais tuo laiku Prūsų Lietuvoje buvo labai maža: M.Jankus, J.Mikšas ir dar keli. Po sunkaus keturių metų darbo, tam neskaitlingam būreliui visgi pasisekė sukurti pirmąją "Birutės" draugiją. Tąjį laiką dr. Sauerveinas dirbo drauge su M. Jankum prieš vokiečius. Dr. J.Sauerveiną ėmė vokiečiai įtarti ir persekioti, taip, kad jis turėjo iš Prūsų Lietuvos pabėgti. Išbėgo į Norvegiją. M.Jankus, kiek leido sąlygos, ir vokiečių persekiojamas dirbo vienas.

Matydamas, kad vokiečiai visur veržiasi į lietuvių dvasinį gyvenimą, užkrėsdami lietuvius net savo kariškomis dainomis, kad tuo būdu atpratinus lietuvius nuo lietuviškų dainų, M.Jankus 1881 metais išleido dainų rinkinį, kurį pats ir parengė. 1883 metais pradėjo eiti "Aušra", prie kurios jis prisidėjo visa siela, 1884 metais M.Jankus su J.Mikšu išleido "Aušros" kalendorių 5.000 egz.

"Aušros" gyvenimo laikas yra surištas su M.Jankaus vardu. Jis davė savo namuose prieglaudą J.Šliūpui ir kitiems, bei savo turtu laidavo "Aušros" spausdinimą. Nuo 1884m. nr. 4 iki 1885m. nr. 8 buvo atsakominguoju "Aušros" redaktoriumi. 1885 metais rugpiūčio mėn. atsisveikino su skaitytojais sekančiais žodžiais: "Mylimieji broliai, garbingieji draugkareiviai lietuvystės! Padėdami į rankas mūsų draugo Mikšo visą "Aušros" rėdystės naštą, katra mano petį sunkiai lenkė, prižadu ir vėlesniuose laikuose dirbti pagal įstangos ant tėvyniško Lietuvos lauko dėl nuvargusių dvasioje brolių"...

Iš literatūros darbų M.Jankus beveik niekuo nepasižymėjo. Rašė eilutes, straipsnelius, bet jos buvo menkos, kaip ir kitų mūsų "Aušros" laikų dainių: Žičkio, Miglovaro, Silvestravičiaus ir kitų. Knygelių parengė gana daug, didžiumoje lotyniškomis raidėmis. Didžiausias M.Jankaus nuopelnas "Aušrai", tai jo organizuota knygų kontrabanda ne tik sausuma, bet ir jūra: iš Nimerzato laivu gabeno knygas į Palangą, iš kur toliau jau platino Žemaitijoj. Sustojus "Aušrai", Jankus buvo sumanęs leisti ir leido laikraštuką "Garsą",  kurio išėjo apie dvylika numerių. J.Šliūpui įsteigus Amerikoje "Lietuvišką Balsą", M.Jankus visą laiką buvo jo korespondentu. M.Jankaus veikimo lietuvybės idėjai vokiečiai negalėjo pakęsti ir jį persekiojo, primesdami visokius nusikaltimus. Buvo tardomas, teisiamas ir gavo net mėnesį kalėti. Bet jam visada gana sėkmingai pasisekdavo iš vokiečių pinklių išsisukti. Pasirodžius "Varpui" ir "Ūkininkui", mes (kun. A. Milukas - Pr. Al.) M.Jankų matėme ir čia besidarbuojant. Bet ir "Varpo" reikalai nepergeriausiai ėjo: M.Jankui irgi reikėjo savo pinigų pridėti. Veikė ir politinėj savo krašto arenoj. Aktyviai dalyvavo ir vokiečių seimo rinkimuose. Jis visur kovojo ir tebekovoja iki šiai dienai už tautinį atgimimą, už Lietuvos nepriklausomybę...

Vienas pirmųjų "Varpo" metų šulų Dr. Matulaitis (slapyvardis Paulius) dešimtmetinėse "Aušros" sukaktuvėse kalbėdamas turėjo labai nusiskųsti ant Jankaus. 1893m. "Varpo" nr. 6 psl. 36 skaitome: "Jei Prūsų Lietuvininkai labai mažai tepadarė gero praplatinimui lietuviškos idėjos terp savųjų, tai iš kitos pusės jie dikčiai trukdė darbus Maskolijos Lietuvninkų... Martynui Jankui teko padovanoti 1000 rublių, padėtų į jo rankas ant spausdinimo "Varpo" ir "Ūkininko"... Jankus jaunųjų Seinų klierikų ir studentų bei daktarų Matulaičio ir Kauko sunkiai sugaudytą tūkstantinę netik pasilikęs, bet dar gąsdinęs išdavimu tūlų varpininkų rusų valdžiai. Senovės nusiskundimus atkartojam ne Jankų norėdami pažeminti, bet pažymėdami, kiek tai bereikalingos baimės ir rūpesties reikėję tada jauniems Lietuvos mylėtojams dėlei Jankaus nukentėti. Jankus gąsdino išdavimu maskoliams ir pirmuosius "Tėvynės Sargo" leidėjus" (žiūr. "Mūsų Senovė", 4-sios knygos).

Tokiems skaudiems užmetinėjimams iš Martyno Jankaus užtarėjų pusės atsakoma šiais paaiškinimais:

"Negalima iš trumpų laiškų ir citatų spręsti apie jų tikrumą, visa eiga anų metų darbuotės negali būti išreikšta trumpose eilutėse. Apie spausdinimą, siuntinėjimą ir kitas išlaidas – nieko nepasakoma išmėtinėjant. Kiekvienas sveikai mintijąs gali suprasti, jog "Varpą" už dyką negalima buvo spausdinti. "Varpo", kol pas Jankų ėjo, spausdinosi 500 ekzempliorių — Mikolainis pirkdavęs šimtais, mokėdavęs po vieną rublį. "Varpo" vieno numerio spauda atsiėjo 150 markių. "Varpas" Jankaus spaustuvėje spausdinosi per 3 ir pusę metų. Spaustuvė raidžių turėjo užtektinai tik vienam numeriui. Rankraščių laiku neprisiųsdavo, reikėjo su darbu sustoti porą savaičių ir ilgiau. Zeceriui (raidžių rinkėjui — Pr. Al.) mokant mėnesinę algą, pasidarydavę kas mėnuo po kelis šimtus markių nuostolių, kuriuos reikėję M.Jankui padengti, kitą kartą parduodant net reikalingiausius ūkio padargus. Per inteligentų susirinkimus Lozoraičio ir Griniaus tėviškėje (1892, 1893) Jankus gana aiškinęs apie tuos nuostolius, pasidarančius vien iš rašytojų apsileidimo. Taigi, prasimanymas, kad "nepasotinamas ir amžinai pavargęs Jankus" prarijęs 1000 rublių – yra žiauriai neteisingas. Ne tik Jankus varpininkų pinigų nerijo, bet, su reikalų vedimu ir laiko brangumu neapsipažinusiais jaunuoliais susidėjęs, nustojo spaustuvės, kuri buvo parduota varžytynėse už trečdalį vertes (1893). Lietuviškiems raštams spausdinti prisiskolinęs pinigų už aukštas palūkanas, pagaliau, neteko ir žemelės – ūkės Bitėnuose. Kiti „Varpo", ''Ūkininko" ir Jankaus atspaustas knygeles parduodami pralobo (P.Mikolainis, J.Kriaučiūnas), gi Jankui – tekusios vien skolos apmokėti ir dar tuojau palikti peikiamam už kitų ydas ir apsileidimus.

1926m. apsilankius Jankui su Klaipėdos jaunimo atstovu p. Braku Amerikoje, teko ir šito pasakojimo autoriui kelis kartus tėmyti M.Jankaus labai pagirtiną valstybinį nusistatymą. Iš visų atsilankiusių Amerikoj atstovų iš Lietuvos M.Jankui bene geriausiai pasisekė išlaikyti vien panlituanizmo tendenciją. Nors pats liuteronas ir agnostikas, Jankus mokėjo gerus santykius palaikyti su visais lietuviais, be pažiūrų skirtumo, visur kalbėjo apie Lietuvą, kuri turėtų būti laisva nuo lenkų, rusų, vokiečių, žodžiu visokių svetimtaučių kenksmingos įtakos. "Lietuva Lietuviams" – tas Jankaus obalsis visų Amerikos lietuvių širdis pagavo ir kadaise peiktas Jankų Martynėlis – susilaukė gražiausios pagarbos ir gražaus palydėjimo, kada grįžo atgal į Klaipėdą. Prieplaukoje  Brooklyne Jankų palydėti buvo įvairiausių pažiūrų Amerikos lietuvių".

 

Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 04 PATRIARCHAS ŽODŽIO KŪRĖJAS