Trečiadienis, Lap 13th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 04 PATRIARCHAS ŽODŽIO KŪRĖJAS

04 PATRIARCHAS ŽODŽIO KŪRĖJAS - M.JANKUS KOVOJE DĖL KLAIPĖDOS ATVADAVIMO

 

M.JANKUS KOVOJE DĖL KLAIPĖDOS ATVADAVIMO

I pasaulinį karą M.Jankus praleido Rusijoje. Pasibaigus karui, jis su šeima grįžo tėvynėn. Čia jau rado visiškai skirtingą politinę padėtį. Iš karo audrų Didžioji Lietuva išėjo kaip laisva ir suvereninė valstybė. Mažosios Lietuvos (konkrečiai Klaipėdos krašto) likimas buvo neaiškus. 1919m. gegužės mėn. 28d. Versalio taikos sutartis Klaipėdos kraštą atskyrė nuo Vokietijos, bet nepriskyrė, nors pripažino, Lietuvos suverenumui. Kraštas atsidūrė keturių didžiųjų sąjunginių valstybių – Anglijos, Prancūzijos, Japonijos ir Italijos — žinioje. Lietuviai nerimo dėl šios Mažosios Lietuvos likimo ir ėmė veikti. Štai keletas būdingesnių tos kovos epizodų.

1919m. kovo mėn. 24d. Lietuvos delegacija Versalio taikos konferencijai įteikė notą, reikalaudama prijungti Mažąją Lietuvą prie Didžiosios Lietuvos.

1919m. birželio mėn. 16d. Versalio taikos konferencijos pirmininkas G.B.Clemenceau vokiečiams pareiškė, kad Klaipėdos kraštas yra lietuviškas, todėl jo atskyrimas nuo Vokietijos yra teisėtas.

1920m. kovo mėn. 20d. iškilmingame Lietuvos Valstybės Tarybos posėdyje priimti į Tarybą Prūsų Lietuvių Tautos Tarybos atstovai, o tatai simboliškai reiškė prūsų lietuvių prisijungimą prie Didžiosios Lietuvos.

1921m. lapkričio mėn. 11d. Lietuvos Seimas priėmė rezoliuciją, reikalaujančią Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos.

Šitos datos mums rodo, kad Mažosios ir Didžiosios Lietuvos lietuvių pastangos nuosekliai ėjo prie pagrindinio tikslo — abiejų Lietuvos dalių susijungimo. Tačiau tos pastangos susidūrė su nemažomis kliūtimis: iš Klaipėdos krašto buvo norima sudaryti laisvą valstybėlę, kuri būtų arba Tautų Sąjungos, arba karą laimėjusiųjų sąjungininkų kontrolėje. Tokios tendencijos, savaime aišku, jaudino lietuvius ir skatino juos imtis atitinkamų priemonių.

Viso Mažosios Lietuvos lietuvių sąjūdžio priekyje atsistojo prityręs ir užgrūdintas lietuvybės kovų veteranas – Martynas Jankus. Apie dvejis metus jis organizavo Mažosios Lietuvos lietuvių jėgas lemiamam momentui. Jis numatė, kad be griežtų priemonių Klaipėdos kraštas Lietuvai nebus perduotas. Todėl Martynas Jankus nurodinėjo, kad, norint tikslą pasiekti, reikia imtis ginklo.

1923m. sausio mėn. 9d. Šilutėje buvo sudarytas Mažosios Lietuvos Gelbėjimo Vyriausiasis Komitetas, kurio pirmininku buvo išrinktas Martynas Jankus. Tą pačią dieną, komitetui davus ženklą, prasidėjo Klaipėdos krašto lietuvių ginkluotas sukilimas. Martynas Jankus buvo to sukilimo siela. Vyriausiasis Gelbėjimo Komitetas paskelbė, kad tolesnį Klaipėdos krašto likimą ir valdymą jis ima į savo rankas. Sukilėliams užėmus Klaipėdos miestą, Vyriausiasis Gelbėjimo Komitetas 1923m. sausio mėn. 19d. Šilutėje sušaukė Klaipėdos krašto gyventojų seimą, kuriame deklaravo Klaipėdos krašto prisijungimą prie Lietuvos.

 

Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 04 PATRIARCHAS ŽODŽIO KŪRĖJAS