Trečiadienis, Rugs 18th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 04 PATRIARCHAS ŽODŽIO KŪRĖJAS

04 PATRIARCHAS ŽODŽIO KŪRĖJAS - SUSIRINKIMININKAI IR LIETUVIŠKUMAS PRŪSŲ LIETUVOJE

 

SUSIRINKIMININKAI IR LIETUVIŠKUMAS PRŪSŲ LIETUVOJE

Mažosios Lietuvos veikėjas, Erdm.Simonaitis, savo laiške iš Vokietijos, tarp kita ko rašo: "Labai gaila, kad Martynas Jankus neparašė ir nepaliko savo atsiminimų" (laiškas iš 1965. III. 10.). Tiesa, M.Jankus nepaliko vienoj vietoj atspausdintų atsiminimų, bet lietuviškoj spaudoj ir įvairiuose leidiniuose aptinkama nemaža jo memuarinio pobūdžio straipsnių, iš kurių bent dalį stengiamasi pakartoti ir šioje monografijoje. M.Jankaus ankstyvosios veiklos charakteristiką noriu baigti jo rašiniu "Susirinkimininkai ir lietuviškumas Prūsų Lietuvoje" (straipsnis išspausdintas P.Rusecko leidinyje "Pasaulio Lietuviai", Kaunas 1935m., psl.176-178. Tame straipsnyje M.Jankus rašė:

"Kuolaiku Prūsų Lietuvoje prasidėjo maldų susirinkimai – tikrų žinių nėra. Štai kokios susirinkimininkų atsiradimo priežastys: evangelikų kunigai, vokiečiai, nemokėjo lietuviškos kalbos ir nekartą bažnyčiose, savo pamoksluose labai juokingus dalykus pasakydavo, kad klausytojai nukaisdavo ir paraudonuodavo. Tai kai kurie kunigai sumanė šiokiu būdu gelbėtis nuo blogų kalbos nemokėjimo pasekmių: kunigai iš žmonių parinkdavo maldų sakytojus; tuos sakytojus kunigai išmokydavo sakyti žmonėms kalbas ir pamokslus. O tų kalbų ir pamokslų užduotis – buvo peikti lietuviškumą palaikančias lietuviškas dainas, nes vokiški kunigužiai gerai suprato, jog lietuviškoji daina sužadina Lietuvos praeities atminimus, o tas kenkia vokiškumui.

Taigi, maldų susirinkimai Prūsų Lietuvoje buvo įstaiga vokiškumui stiprinti, o ši įstaiga ir iki šiai dienai gana smarkiai veikia.

Sakytojų supratimu, lietuviška daina – tai nuodėmė, o prieš lietuviškąją dainą jie pastatė biaurų vokiškąjį blevyzgą, kuri nepanaši nei į giesmę, nei į dainą; ta blevyzga tų maldų sakytojų buvo didžiausiai garbinama.

1885m. susikūrė draugija "Birutė" su savo lietuviškumu, su lietuviškąja daina. "Birutei" susikūrus, visi maldų sakytojai, kaip vienas vyras, stojo birutininkus nukariauti; ir buvo baisi kova. Sakytojai nešykštėjo biauriausių šmeižtų prieš tuos, kurie lankydavo birutininkų susiėjimus. Jei kam teks pasinaudoti tuolaikine periodine spauda, tas galės lengvai įsitikinti, ko tie maldų sakytojai per savo šmeižtus siekė.

Šiandien kai kurie tų sakytojų nori savintis lietuviškumo išlaikymą. Bet jie tai daro, kad tuo būdu galėtų lietuviškai karo intendantūrai silkes parduoti ir gerai pasipelnyti arba kitokių pelningų privilegijų iš lietuviškos valdžios išgauti.

Anuo metu, kada birutininkai vargais negalais Joną Smalakį išrinko į vokiškąjį reichstagą, tai po galutinio išrinkimo – visi galingi maldų sakytojai susirinko Jūraičiuose pas ūkininką Auskolį; po ilgos įžanginės kalbos – prasidėjo "brolių" prakalbos, kurias vedė sakytojas Kibelka iš Paūgesų, netoli nuo Priekulės; jis ragino visus brolius sakytojus, kad pas tuos, kurie už Smalakio išrinkimą balsavo arba kaip nors prie birutininkų prisidėjo, nei vienas brolis, maldų sakytojas, nuo šios dienos neitų evangelijos pranešinėti, bet atimtų visą dievišką apsaugą nuo tų namų, kurie su birutininkais draugauja ir kurie Smalakį rinko.

Žinoma, prieš tokią tamsią jėgą birutininkams išsilaikyti ilgai negalima buvo. Prie tų šmeižtų prisidėjo dar ir kitas blogumas: vokiečiai sumanė birutininkus kitokiu būdu išnaikinti, būtent; jei ne per tvaną, tai per audrą – jų pastangomis buvo įkurta kita, neva lietuviška draugija, kuri pasirūpino pačius birutininkus tarp savęs supiūdyti; to paseka buvo, kad tarp birutininkų liko tiktai geri balsytojai ir mėgstantieji labai šlapiai maitintis, bet nieko neišmanantieji veikti, o tiktai mokantieji vaidytis, kitus peikti ir save girti.

Tokiu atveju maldų sakytojų tikslas buvo atsiektas ir birutininkai savo vaidmenį pabaigė.

Šitokiu suktu būdu birutininkus išgaišyti sumanė Tilžės evangelikų kunigas Štein.

Susirinkimų vedėjai, atitraukdami visą lietuviškąjį jaunimą nuo dainos, privertė jį glaustis prie vokiškųjų "vereinų"; tie vokiški "vereinai" juos ir suvokietino.

Pasilikusieji jaunuomenė maldų sakytojų įtakoj – nieko savarankiškai nesuprato, apie nieką laisvai negalvojo, tiktai: – taip pasakė maldų sakytojas, taip pasakė kunigužis, taip ir turi būti. "Vokiškų kunigužių žygiai vokiškumui platinti ir lietuviškumui ko gero, tai reikia maldų sakytojus pažaboti arba sudrausti juos nuo darbų vokiškumui“.

Redaktorius P.Ruseckas pridėjo savo prierašą: "Dėl ypatingai sunkių sąlygų, dėl persekiojimų baimės už kiekvieną per spaudą pareikštą žodį, dėl įvairių suvaržymų, kad nepakenkus vietos lietuviams ir p., nėra galimybės ką nors daugiau apie Prūsų Lietuvą į "Pasaulio Lietuviai“ dėti, nors įdomios medžiagos yra labai daug. Lauksime sąlygoms pasikeičiant".

 

Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 04 PATRIARCHAS ŽODŽIO KŪRĖJAS