Sekmadienis, Rugp 25th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 05 RAMBYNO IR BITĖNŲ IDILIJA

05 RAMBYNO IR BITĖNŲ IDILIJA - ANTRA JONINIŲ DIENA

 

 

ANTRA JONINIŲ DIENA

Sekmadienis, birželio 19d. – Mūsų brangūs šeimininkai šį rytą išvyko ankstį, tuoj po 7 valandos, norėdami būti iškilmių vietoj, kad pasiruoštų dienos programai. Apie 9 val. ryto mus prikėlė panelė Eugenija, paragindama skubiai rėdytis, nes nuo Rambyno atvažiuosiąs automobilis mūsų paimti apie 10 valandą. Mes buvom taip nuvargusios, kad būtume gulėjusios visą dieną. Bet nebuvo kada gaišuoti, ypatingai žinant, jog didžiosios iškilmės dar tęsis toliau.

Taigi, pildėme nurodymus ir, kai tik baigėm pusryčiauti, štai, lygiai 10 val., šoferis atsirado prie durų. Vytautas, Danutė, Eugenija ir aš su Brone — buvom apsirengusios, sėdom į automobilį ir vėl į Rambyną! Juodkazių vaikai buvo smagūs ir malonūs. Turiu pasakyti dabar, kad Vytautas — yra lyg mažas kareivėlis. Jis sumuša kulnimis, tikru karišku būdu, kai tik sveikinasi su svečiu. Danutė išlavinta ir tikrai malonaus moteriško būdo. Negalėjom nepastebėti jų gražaus apsiėjimo. Ir bendrai Lietuvoje vaikai — visi mokomi ir auklėjami gražiai elgtis. Taigi, tas reiškinys — čia labai paprastas.

Diena buvo graži, bet vėsi ir ne saulėta. Tikėjomės, kad vėliau praskaidrės ir apšils. Važiuojant keliu — vėl matėsi daugybė žmonių — pėsčių, važiuotų vežimais, dviračiais, automobiliais ir visokiais kitokiais ratais, kurie vis buvo aprėdyti žalumynais, šakomis ir gėlėmis. Važiuojantieji dėvėjo spalvotus kostiumus ir uniformas. Tiek daug matėm vakar, bet, rodės, kad šiandien važiuoja dar daugiau — tūkstančiais. Niekad nieko panašaus nesu mačiusi. Gal tai išrodo perdėta, bet, tikėkit man, tai teisybė! Žmonės, matyt, važiavo iš visų Lietuvos kampų-kampelių.

Privažiuojant į iškilmių vietą, tiesiog buvo žavu žiūrėti. Negalėjau nė įsivaizduoti, kad tiek daug žmonių susirinktų į vieną vietą. Dauguma vyrų — uniformuoti, matyt, šauliai. Mums pasakojo, kad daugelis žmonių, kurie atvažiavo iš vakaro, čia ir nakvojo. Ar jie miegojo, ar ne — nežinau ir kaip jie išsilaikė nesušalę — taip pat klausimas, nes naktis tikrai buvo šalta.

Kai tik šoferis privažiavo į vietą, mūsų pasitikt atėjo p. Juodkazis, kuris taip puikiai atrodė savo šaulio uniformoje. Ponia Juodkazienė — pabuvo taip pat su mumis keletą minučių. Ji irgi gražiai atrodė Klaipėdos krašto tautiniam kostiume.

Dabar, dienos laiku, galėjom apžiūrėti visą tą sritį smulkmeniškiau. Netoli raštinės — kitas laikinis pastatas, kuris atrodė daugiau kaip palapinė. — tai buvo gėrimų vieta. Ten buvo alaus, sodos, limonado, o kas labiausia mano dėmesį atkreipė, tai prikabintos dešros galvos aukštume-aplinkui. Atrodo, lyg jų ištisos tonos tenai būtų! Taip pat dideli kepalai juodos duonos, pyragų, bandučių, visokiausių rūšių. Tikrai niekam nereikėjo ten badauti. Viskuo komitetas pasirūpino. Prekyba ėjo visu smarkumu. Ten nebuvo jokių gražiai suvyniotų sumuštinių. Nusiperki gabalą duonos ar pyrago, galą dešros — ir pasidarai sau sumuštinį, arba kandi kąsnį to ir kito — kaip tik nori. Mus pavaišino po bonką sodos ir čia turėjome progą prisižiūrėti, kaip eina prekyba. Tuojau pastebėjau pažįstamus veidus žmonių, kuriuos iš anksčiau pažinojau. Pamačiau panelę Elzę Jankutę, Martyno Jankaus vyriausią dukterį, su kuria susipažinau prieš dešimt metų, nes pas juos mes tada viešėjom porą dienų. Jie gyvena tik keletą minučių pėsčiomis nuo Rambyno. Pamačiau p. Januškevičių, filmininką, kuris čia darė filmus, kad parodytų Amerikos lietuviams, kaip Joninės švenčiamos. Taip gi buvo labai malonu pasimatyti dar su kitu asmenim, su kuriuo buvau susipažinus prieš dešimtį metų. Mane nustebino, kad jis ir mane pažino. Tai buvo p.Jagomastas, iš Tilžės, netoli šios vietos už Nemuno. Nemunas skiria Lietuvą nuo Rytų Prūsijos, arba (šiuo metu) Vokietijos. Mudu su vyru apsilankėm pas p. Jagomastą Tilžėje, kuris yra tenai spaustuvininkas ir knygų bei laikraščių leidėjas. Tada jis man padovanojo puikią autografuotą knygą senoviškų lietuviškų pasakų, kurią aš labai branginu. Jonas Jagomastas ir Martynas Jankus — yra vieni iš tų lietuvių, kurie darbavosi lietuvių tarpe už atgavimą Lietuvai spaudos laisvės, tiekdami Lietuvai knygas ir lietuvišką spaudą, kada ji rusų buvo suvaržyta. Jie iškovojo, kad 1904 metais Lietuva atgavo spaudos laisvę. Malonus p. Jagomastas — nepasikeitęs nė kiek po to desėtko metų, kai jį anksčiau mačiau. Jis taip pat yra senyvas žmogus, bet raudonais veidais, liudijančiais jo gerą sveikatą. Jo duktė ir jos vyras p. Vilmantas buvo su juo. Jie atvyko iš Lietuvos praleisti atostogų ir tikisi pabūti keletą mėnesių. Jonė Vilmantienė — žurnalistė ir redaktorė Tilžėje. Ji pasisakė mums, kad galvojanti vykti į Palangą kada nors liepos mėnesį. Kadangi ir mes ruošėmės ten būti tuo pačiu laiku — tai žadėjom susitikti. Be to, ji rekomendavo mums ir apsistojimo vietą.

Ponas Jagomastas taip pat turi sūnų, kuris lanko Vytauto Didžiojo Universitetą Kaune.

Ir taip mums besusitinkant su šiais svarbiais žmonėmis, vėl atėjo laikas pradėti kitą dalį programos. Sporto programa, kuri prasidėjo anksčiau, jau buvo pasibaigusi. Buvo žaidžiamas futbolas ir krepšinis įvairių šaulių organizacijos grupių. Paėjom į pusę, kur buvo susirinkę uniformuoti šauliai su vėliavomis ir emblemomis — pasiruošę sutikti ir pasveikinti valdžios narius.

Tenai buvo atliktas vėliavų įteikimas ir šauliai davė bendrą priesaiką. Jų viršininkai pasakė keletą ceremonialinių kalbų. Tarp kita ko, mūsų draugė ponia Gudelienė buvo apdovanota šaulės žymeniu-medaliu. Ji yra moterų šaulių skyriaus vadė.

 

Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 05 RAMBYNO IR BITĖNŲ IDILIJA