Sekmadienis, Rugp 25th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 05 RAMBYNO IR BITĖNŲ IDILIJA

05 RAMBYNO IR BITĖNŲ IDILIJA - M.JANKUI GEDIMINO ORDINO ĮTEIKIMAS

 

 

M.JANKUI GEDIMINO ORDINO ĮTEIKIMAS

Apie tai, tarp kita ko, dr. M.Anysas "žiburiuose" (1946. X.12) šitaip rašo:

"Man esant Klaipėdos Gubernatūroj ir Direktorijoj, Jankus nebesirodė viešai politikoj, senatvė jį buvo jau prispaudusi. Jis jau eilę metų gyveno Bitėnuose, Rambyno akivaizdoj. Jo namas — tikrai atrodė kaip Prūsų lietuvių tautinio judėjimo archyvas.

Gubernatoriaus Kubiliaus laikotarpiu, jeigu neklystu, 1938m, pavasarį, Lietuvos Respublikos Prezidento aktu, Patriarchui Martynui Jankui, atsižvelgiant į jo nuopelnus lietuvių tautai ir valstybei, buvo suteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordinas. Jis Jankui turėjo būti įteiktas Bitėnuose, nes iš jų Patriarchas, dėl savo žilos senatvės (jis jau buvo pasiekęs 79 m. amžiaus), veik visai nebeišvykdavo. Nebežinau, kuriais sumetimais ordino įteikti į Bitėnus nevyko pats gubernatorius, bet pavedė tai atlikti savo patarėjui dr. Sakalauskui ir man. Buvo gražus pavasario šventadienio rytas, kai gubernatoriaus automobiliu pasukome link Tilžės. Visur laukai, ganyklos ir pievos žydėjo, ypatingai artinantis Nemunui, kur dirvos ir pievos daug derlingesnės, negu šaltesnėj pajūrinio klimato Klaipėdos apylinkėj.

Galiausiai pasiekėme Bitėnų kaimą ir Jankaus ūkį. Patriarchas mūsų laukė, nes mūsų atvykimas iš anksto buvo praneštas. Buvo nustebintas ir kiek nusivylęs, kad tokiam iškilmingam įvykiui neatvyko pats gubernatorius. Prisiėjo aiškinti, kad tai neįvyko dėl blogos valios, bet dėl to, kad gubernatorius tiek užimtas, jog pats jokiu būdu negalėjo rasti laisvesnės valandėlės laiko.

Tuojau po pietų, tam tikroj ceremonijoj, Patriarchui buvo įteikta ir prisegta Gedimino ordino sidabrinė žvaigždė, kaip liudininkė jo daugmetinės ir nenuilstančios kovos už lietuvybę, ypač tuo metu, kai Vokietijos ir Rusijos imperijos buvo pasiekusios savo jėgų kulminacinį punktą ir apie bent kokį Lietuvos valstybės atstatymą nebuvo nė svajota. Jankus šitą metą geriausia atsiminė ir pabrėžė, kad jį, kaip vokiečiai, taip ir lietuvninkai, išskyrus mažą skaičių tautiškai nusistačiusiųjų, skaitė visišku pamišėliu. Ura patriotai, šiaip nepaprastai jautrūs kiekvienam tautiniam judėjimui, jam iš pradžių nedarydavę jokių kliūčių, bet, tiesiog, su apgailestavimu žiūrėję į jo absoliutiškai beviltišką veiklą. Tik vėliau, kai tautinis judėjimas pradėjo plėstis, jie Jankui pradėję daryti sunkumų, jį persekioti ir, galiausiai, pakartotinai mesti į kalėjimą. Bet, varomas nepalaužiamos energijos ir, tiesiog, mistiško įsitikinimo į reikalingumą kelti lietuvių tautos sąmonę, Jankus tęsė savo darbą.

Nors ir žilos senatvės sulaukęs, Patriarchas buvo labai geros atminties ir, iš dalies humoristiniu būdu, mums pasakojo įvairius epizodus iš savo ilgo ir nuolat besikeičiančio gyvenimo.

Savo spaudos darbo veikloj — Patriarchas buvo iš dalies raidžių rinkėjas, straipsnių rašytojas ir, kartu, poetas. Kiekvienam žymesniam politiniam įvykiui — jis parašydavo atitinkamas eilutes, čia jis humoristiniu būdu, kartais — sarkastiniu tonu, pasakydavo teisybę, už ką jam dažnai tekdavo ir nukentėti.

Mes dar gerai atsimenam anas Smalakio ir Švabacho rinkimų kovos metu parašytas eiles: "Dabar visur politikė, patsai Jurgis ir Barbikė". Čia jis uždrožė visiems lietuvininkams politikieriams, kurie už degtinę ir terpentiną Švabachui tarnavo ir vis tik "hoch" rykavo. Toliau žinomos jo eilės "Vyžiai muša prezidentą ir jo broli šventą", mums primena anuos vėlesnius laikus, tai bažnyčios konfliktą 1925 metais. Vyžiai išlaužė bažnyčios duris, nenorėdami įleisti į bažnyčią direktorijos pirmininko Viktoro Gailiaus ir jo brolio bažnyčios komisaro kunigo Gailiaus. Bendrai, pasakojimų ir įvairių priminimų tada, svečiuojantis pas Patriarchą mums netrūko, ligi išvykstant atgal į namus".

 

Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 05 RAMBYNO IR BITĖNŲ IDILIJA