Sekmadienis, Birž 16th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 05 RAMBYNO IR BITĖNŲ IDILIJA

05 RAMBYNO IR BITĖNŲ IDILIJA - M.LIETUVOS KOVOTOJO DUKRA ELZĖ JANKUTĖ

 

 

M.LIETUVOS KOVOTOJO DUKRA ELZĖ JANKUTĖ

Minime panelės Elzės Jankutės 70 metų sukaktuves, nors jos tikroji gimimo diena buvo kiek anksčiau. Ji yra gimusi Bitėnuose, ten pat, kur ir visiems labai gerai žinomas jos tėvas Martynas Jankus, akivaizdoje seno, padavimais apipinto, Rambyno, kuris per daug šimtmečių iki šiol liko laisvų lietuviškų giminių simboliu.

Negalima kalbėti apie mūsų solenizantę, nepaminėjus jos tėvo Martyno Jankaus, kuris savo ilgame ir nuotykių pilname gyvenime, nuo pat pirmųjų iki paskutinių dienų, veikė lietuvių tautinėje dirvoje. Jis kartu su kitais bendraminčiais čia kūrė Lietuvos laisvės pamatus. Jo gyvenimo rodyklė buvo abiejų lietuviškų kraštų gyventojų tautinis atbudimas, jų laisvės atgavimas ir jų susijungimas į vieną politinį vienetą. Jis budino Mažosios ir Didžiosios Lietuvos gyventojų mases žodžiu ir raštu, priėjo prie to, kad mažlietuviški politiniai atstovai pateko net į vokiečių ciesorystės ir Prūsijos karalystės seimą, ir ten, kaip pvz. kun. dr. V.Gaigalaitis, jame išbuvo atstovu nuo 1903 iki 1918m. Jokia pasaulinė jėga negalėjo nustelbti M.Jankaus noro pasiekti Mažosios Lietuvos dalies, vėlesnio Klaipėdos krašto, prijungimo prie Lietuvos. Todėl ne be pamato mūsų solenizantės tėvas buvo pavadintas Mažosios Lietuvos Patriarchu. Jo gyvenvietė Bitėnuose, prie Rambyno kalno, buvo daug dešimtmečių savo rūšies "Mekka" lietuvių tautos atbudinimo ir nepriklausomybės atgavimo veikėjams.

Sakoma, kad žymūs tėvai savo darbais dažnai nustelbia savo vaikų veikimą, kad nieko nebelieka apie juos kalbėti. Bet šiuo atveju mūsų solenizantės veikimas ėjo greta jos tėvo ir dažnai vienas kitą papildydavo. Jeigu Patriarchas buvo vaidila, kuris uždegė tautinę ugnį, tai jo duktė Elzė buvo ta senųjų laikų vaidilutė, kuri ją saugojo.

Panelė Elzė yra gimusi 1894m. liepos 16d. Jos motina buvo Anė Puknytė iš Pilkalnės. Gausi buvo Jankų šeima — 8 vaikai. Jos motina mirė 1913m. Elzei jau paūgėjus. Nuo to laiko ji perėmė Bitėnų šeimininkystę ir dirbo visą laiką, kol Jankų šeima gyveno Bitėnuose.

Jau I D. Kare žiaurus likimas ištiko Jankų šeimą. Užėmus rusų kariuomenei jų kraštą, Jankų šeima buvo su daugybe kitų vietinių gyventojų deportuota į Rusiją ir apgyvendinta už Volgos. Įprasta maskoliška tvarka, visa šeima buvo išskirstyta. 1915m. ten mirė jų senelis Martynas ir jauniausias 4 metų sūnus Endrius. Kitas sūnus Nikas žuvo 1918m. fronte. Karui baigiantis, Patriarchas savo lėšomis grįžo namo jau 1918m. birželio mėn., o panelė Elzė su šeimos likusia dalimi – 1918m. pabaigoje.

Vos sugrįžęs, Patriarchas pradėjo veikti. Buvo įsteigta Mažosios Lietuvos Taryba. Įvyko Klaipėdos krašto atskyrimas nuo Vokietijos. Lankėsi pas jį daug pažįstamų ir svetimų. Solenizantė visą laiką liko namų šeimininkė. Atėjo sukilimo metas. Ji priklausė Bitėnų šaulių būriui. Nors solenizantė pati nedalyvavo su ginklu rankose, bet aktyviai prisidėjo prie sukilimo, iš tam tikrų vietų pirkdama ir dalindama ginklus tiems, kurie žygiavo Klaipėdos link.

Po Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos, Bitėnus lankančiųjų eilės nenutrūko. Į klausimą, kurie žymesni asmenys atvykdavo, solenizantė atsakė: — paklausk, kas neaplankė Bitėnų ? Atrodo, kad tik Lietuvos prezidentų trūko. Bitėnuose lankėsi visi gubernatoriai, nuo pirmojo iki paskutinio. Ekskursijų eilės nenutrūko. Dalyviai norėjo pamatyti Rambyną ir Patriarchą. Visos ekskursijos buvo priimtos Bitėnuose, nežiūrint jų pasaulėžiūros ir, pagal išgales, mūsų solenizantės pavaišintos. Bitėnuose esančioje garbės knygoje buvo šimtai garbingų pavardžių, jų tarpe ir japoniškomis raidėmis įrašas japonų atstovo Sigimura, kuris su užsienio reikalų ministerijos vedama ekskursija buvo pasiekęs Bitėnus ir panelės Elzės buvo pavaišintas.

Ryšium su veikla šaulių eilėse, p-lė Elzė buvo paskirta šaulių moterų tarybos nare ir apdovanota šaulių žvaigžde ir sukilėlių ženklu. Ji Lietuvos nepriklausomybės laikais buvo ruošėja Motinos dienos krašte, kurios tuomet turėjo didelės politinės reikšmės ir praeidavo pavyzdingai. Ji taip pat buvo Užsienio Lietuviams Remti Draugijos Pagėgių skyriaus valdybos narė.

Solenizantė rinkdavo senų vietinių žvejų dainas, kurias ji kartu su savo tėvu dainuodavo. Senoviškų dainų jai teko įdainuoti į magnetofoną Lietuvos švietimo ministerijoje. Ir dabar jų yra daug jos atmintyje. Neseniai ji jų įdainavo jūros skautams. 1939m. kovo mėn. įvykiai skaudžiai palietė Jankų šeimą. Buvo aišku, kad įnirtę Trečiojo Reicho pareigūnai gali griebtis žiaurių priemonių prieš Patriarchą. Slaptai jis paliko Bitėnus, kad nepatektų į hitlerininkų rankas. Elzė ir Kristupas paliko Bitėnuose, Su nekantrumu juodu laukė sutarto ženklo iš Kauno radijo stoties: "Tykiai, tykiai Nemunėlis teka“. Galiausiai teko šį signalą išgirsti; reiškė tėvas buvo laimingai pasiekęs Kauną.

Daug pavojų solenizantei ir jos broliui Kristupui teko pergyventi karo metu. Einant karui prie galo, 1944m. spalio 7 d. vokiečių Gestapo jėga išvarė Jankų šeimą ir kitus Bitėnų gyventojus iš jų gyvenviečių kelionei į Vokietiją. Kas nenorėjo išvykti, buvo grasinamas sušaudyti. Per Bartenšteiną ir Mecklemburgą Elzė su sergančiu tėvu atsidūrė Flensburge, kur Patriarchas mirė ir ten buvo palaidotas. Vokietijoj 1952m. mirė ir ten buvo palaidotas jos brolis Martynas, kuris iki II D. karo buvo vandens kelių meistras Dravernoje, Klaipėdos apskrityje.

1951m. mūsų solenizantė atvyko su broliu Kristupu ir seserimi Ede į Kanadą.

Sesuo Urtė apsigyveno Čikagoje. Ir čia (Kanadoje) solenizantė nenustojo tautiškai veikusi. Visuose lietuviškuose parengimuose ji aktyviai reiškiasi. Ji neužmiršo ir savo senųjų organizacijų. Ji ir dabar yra Martyno Jankaus, Brocktone, ir Pūtvio šaulių būrio Toronte garbės narė; Mažosios Lietuvos Rezistencinio Sąjūdžio Toronto skyriaus vicepirmininkė, Evangelikų Moterų Draugijos ilgametė pirmininkė ir dabar išrinkta garbės pirmininke. Toliau ji yra Mažosios Lietuvos Moterų Ratelio ilgametė pirmininkė iki šios dienos ir tradicinio šiupinio iniciatorė..."

G. plk. R.Liormanas, ilgametis Klaipėdos krašto komendantas, dabar gyvenantis Rochesteryje, N. Y., apie E.Jankutę "Dirvoje" (1964. X. 6) šitaip parašė:

 

Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 05 RAMBYNO IR BITĖNŲ IDILIJA