Sekmadienis, Birž 16th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 05 RAMBYNO IR BITĖNŲ IDILIJA

05 RAMBYNO IR BITĖNŲ IDILIJA - PAS MARTYNĄ JANKŲ BITĖNUOSE

 

 

PAS MARTYNĄ JANKŲ BITĖNUOSE

SUNKI, BET GARBINGA KOVA UŽ SAVO TAUTĄ PO SVETIMŲJŲ VALDŽIA

Mažosios Lietuvos kovotojui ir garsiam lietuvių spaudos darbuotojui, Martynui Jankui, suėjo 75 metai amžiaus. Jis gimė 1858 metais Bitėnuose, Pagėgių apskr. Ta proga keli laikraštininkai, tarp jų ir šių eilučių rašėjas, nuvykome aplankyti garbingą Jubiliatą.

Gražų rugpiūčio rytą mes atsidūrėme kieme netoli Rambyno. Bitėnai — kiek nuošalesnė vieta: nuo siaurojo geležinkelio apie 5 kilometrus, bet labai graži, prie pat Nemuno kranto. Gi antroje Nemuno pusėje — neapmatomos lygumos ir Ragainės miestelis su dirbtuvių kaminais ir senovės pilies bokšteliais.

Šeimininką radome lauke rugius bekertantį. Tačiau jis buvo tiek malonus, kad su mumis sugaišo visą dieną. Iš tikro, sunku būtų surašyti jo tokių gausių nuopelnų pilną gyvenimą. Pats Jubiliatas —stačiai gyvas archyvas mūsų praeities: jis iš atminties gerai atmena visus įvykius ir jiems įrodyti atpasakoja ištisus pasakymus, atskirus sakinius ir laikraščių straipsnius.

Žinių apie Jankų šeimyną yra iš aštuoniolikto šimtmečio. Jo senelių buvę vienuolika brolių ir viena sesuo. Tėvas ir motina — kilę iš Bitėnų. Nors abu buvo iš pasiturinčių ūkininkų, tačiau iš tėvų mažai ką paveldėjo. Patys įsigijo 480 margų ūkį. Norėjo pirkti kaimynišką Polumpių dvarą, tačiau vokiečių vyriausybė sutrukdžiusi ir net neatgavo įduotų kelių tūkstančių dolerių rankpinigių.

Jankaus tėvas savo sūnums — Jubiliatui ir jo broliui — dažnai pasakodavęs apie vokiečių vyriausybės pastangas nutautinti lietuvius. Dažnai pats pasakydavo karčios teisybės ir vokiečių valdžiai, todėl visi valdininkai jo labai nekentė. Jubiliatą Martyną Jankų labai paveikusios vokiečių vyriausybės pastangos išmesti lietuvių kalbą iš mokyklų. Kelis metus užsitęsusi kova dėl lietuvių kalbos — vis dėlto išjudino gyventojus. Kai kuriose vietose, pavyzdžiui, Gilijoje ir kitur, gyventojai bandė per prievartą mokytojus priversti dėstyti ir lietuvių kalbą. Tačiau vokiečių vyriausybė nuo savo užsimojimo neatsisakė. Triukšmas dėl lietuvių kalbos pasiekė ir tolimesnius kraštus. Į Prūsų Lietuvą atvyko dr. Sauerveinas, kuris jau anksčiau kovojo už vokiečių persekiojamas tautas. Jis sustojo Įsrutyje. Ta proga Martynas Jankus 1878m, nuvyko asmeniškai pas jį pasitarti dėl kovos už lietuvių teises. Dr. Sauerveinas pradėjo kalbėti apie Didžiosios Lietuvos išlaisvinimą iš rusų valdžios.

– O kaip bus su mumis ? — paklausė M.Jankus.

– Dirbkite, pasirodykite, kad jūs čia tebesat, — pasakė dr. Sauerveinas.

– Na, juk lietuvių kalba yra kaimuose, bažnyčiose, — pastebi Jaukus.

– Vien tik bažnyčia — lietuvių kalbos neišlaikys. Dirbkite politiškai ir rodykitės daugiau viešame gyvenime, — patarė dr, Sauerveinas.

Šis dr. Sauerveino patarimas paskatino Jubiliatą karščiau dirbti ir kovoti už lietuvybę. Visų pirma, pasitaręs su artimais draugais, jis įsteigė 1886m. pirmą tautiškai susipratusių lietuvių organizaciją "Birutę" Tilžėje.

Toji organizacija — buvo numatyta kultūriniams darbams dirbti.

Šalia kultūrinio darbo, teko lietuviams eiti į rinkimus. Martynas Jankus ir čia pats pirmas stoja organizuoti visus tautiškai susipratusius žmones. 1890m., sumetę po 50 markių, keli drąsesni vyrai stoja į Vokietijos Reichstago rinkimų kovą. Iš viso gauta 37 balsai. Pradžia buvo labai liūdna. Vokiečiai pradėjo iš lietuvių atvirai tyčiotis, bet tas tik paskatino kitiems rinkimams daugiau pasiruošti. 1891m. įvyksta vėl Reichstago rinkimai, Jankaus sąrašas gauna jau 127 balsus. Martyno Jankaus manymu, netiek buvę svarbu balsai, kiek pasiryžimas skirtis iš vokiečių partijų. Jau ir vokiečiai pastebėjo, kad lietuviai neatsisakys dalyvauti parlamento rinkimuose ir ateityje.

Jie mėgino sutrukdyti lietuvių pasiryžimą: vėliau per rinkinius jie papirko lietuvių kandidatą Tamošių. Jis prieš tris dienas iki rinkimų atsisakė, nebekandidatavo. Teko pastatyti kitą kandidatą, būtent, Smalakį. Nepaisant visų sunkumų, šis kandidatas gavo jau 2.800 balsų. Pagaliau, kitais Reichstago rinkimais lietuviai dar aktyviau pasirodė, būtent, pastatė kandidatus visoj Mažojoj Lietuvoj; Tilžės ir Pakalnės apskričiui dr. Sauerveiną, jis gavo 3020 balsų; Labguvos ir Vėluvos — Juška gavo 600 balsų; Ragainės ir Pilkalnės — Zaunius gavo 800 balsų ir Klaipėdos su Šilute apskritims — Smalakis gavo per 6.000 balsų, taigi, daugiausia, tačiau tarp daugiausia gavusių, jo ir vokiečių konservatyvų kandidato, teko daryti perrinkimą. Susitarus su liberalais ta prasme, kad jie Klaipėdos ir Šilutės apskrityse balsuosią už lietuvius, o lietuviai — balsuos už juos Tilžės ir Ragainės apskrityse.

Tuo būdu lietuviai pirmą kartą pravedė į Reichstagą savo kandidatą Smalakį.

Martynas Jankus iš jaunų dienų pamėgo lietuvių raštus. Jis su didžiausiu atsidavimu sekė viską, kas lietuvių kalba buvo parašyta ar išleista. Taip pat jis atydžiai sekė vokiečių kalba knygas apie lietuvius. Smulkiai išstudijavo Lietuvos istoriją. Nors buvo baigęs tik pradžios mokyklą, tačiau tas nekliudė jam įsigyti plačių gyvenimo žinių.

1883m. Martynas Jankus keliavo po Didžiąją Lietuvą, stengdamasis susipažinti su tenykšte gyventojų padėtimi. Ta proga jis susipažino su patikimais asmenimis, kurie apsiėmė platinti raštus lietuvių kalba. Anot paties M.Jankaus, jis ryžosi bandyti, ar nebūtų galima leisti lietuvių kalba laikraštį, kuris išsiverstų be didesnės paramos iš šalies. 1889m. jis įsigijo spaustuvę ir pradėjo lietuviškų laikraščių ir knygų bei brošiūrų spausdinimą. Deja, dėl sunkių sąlygų, kelis kartus bankrutavo — krito ir vėl stojosi ant kojų, bet to darbo — nemetė (apie tai buvo rašyta kitame šios knygos skyriuje, todėl iš šio straipsnio spaudos darbo vargų aprašymą išleidžiame — Pr. A.).

Jankus visą amžių dirbęs tautinį darbą, pagaliau, nustojo turto (per varžytynes — Pr. A.), sulaukė valdžios persekiojimo: jis buvo iš viso devynis kartus suimtas. Tačiau tas jo anaiptol, nebaidė toliau dirbti lietuvybės darbą. Pagaliau, jį ištinka dar sunkesni gyvenimo smūgiai. Įsiveržę 1914m. gruodyje rusai – prieš pat Kalėdas išveža Jankų šeimą į Rusiją. Kelionėje persišaldė jo tėvas ir ten mirė. Kiek veliau — mirė ir vienas sūnus, antras sūnus žuvo vokiečių-prancūzų fronte. Trečias sūnus — Kristupas, būdamas spaustuvėj susižeidė ir tapo invalidu — neteko regėjimo.

Dabar šis nusipelnęs mūsų tautos darbininkas kukliai gyvena Bitėnuose, savo tėvų ūkyje, kuris, berods, labai sumažėjęs, belikę apie 50 margų, o ir tie — jau jo vaikams priklauso, būtent, trims dukterims ir dviem sūnum. Jiems užrašyti.

O vis dėlto Jubiliatas nepaprastai jaučiasi laimingas, sulaukęs nepriklausomos Lietuvos, dėl kurios išsilaisvinimo — jis, berods, nė anksčiau neabejodavo. Jis buvo pirmas Mažosios Lietuvos veikėjas, kuris griežtai reikalavo lietuviams teisių ir tam tikslui visą savo amžių dirbo, viską paaukojo.

Jo namuose yra gausus archyvas dokumentų, kurie nušviečia sunkias kovas už tautos laisvę. Tarp kitų dokumentų, yra kai kurie dr. V.Kudirkos, Akelaičio, Andriukaičio, Basanavičiaus, dr. Šliupo, Mikšo ir kt.

Ant sienų jo namuose kabo visokių pasižymėjusių mūsų tautai asmenų paveikslai. Tai iš didžiosios dalies labai artimi ir jam pažįstami žmonės, dauguma atsiskyrę su šiuo pasauliu. Jankaus namuose saugojama garbės svečių knyga, Mažosios Lietuvos organizacijų vardu daugybė dovanų, taip pat dovanos ir nuo ekskursijų, kurių Bitėnuose lankosi labai daug. Be to, ten pat randasi Lietuvos ir Italijos vyriausybių dovanoti M.Jankui ordinai ir daugybė mūsų tautai atmintino ir brangaus turto.

 

Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 05 RAMBYNO IR BITĖNŲ IDILIJA