Šeštadienis, Rugp 24th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 05 RAMBYNO IR BITĖNŲ IDILIJA

05 RAMBYNO IR BITĖNŲ IDILIJA - ŠIMTMEČIO NUO M. JANKAUS GIMIMO SUKAKTIES PROGA

 

ŠIMTMEČIO NUO M. JANKAUS GIMIMO SUKAKTIES PROGA

Martynas Brakas "Draugo" kultūriniame priede 1958. IX. 20 šiaip rašė:

"Mažosios Lietuvos Patriarchas Martynas Jankus gimė 1858 m. rugpiūčio 7 d. Taigi, jau šimtmetis suėjo, kai Martynas ir Marė Jankai, Bitėnų kaime, Rambyno papėdėje, Nemuno pakrantėje, susilaukė sūnaus, kuriam buvo lemta suvaidinti reikšmingą vaidmenį lietuvių tautinėje ir politinėje istorijoje.

Šimtmetis — tai ilgas tautos istorijos tarpas. Jame Martyno Jankaus asmuo lietuvių tautos atmintyje galėjo nublukti, jo vardas galėjo užsilikti tik istoriniuose užrašuose. Bet Martyno Jankaus asmuo lietuviams, net ir jaunesnei jų kartai, tebėra artimas ir akivaizdus dar ir šiandien. Ilgas amžius, — Martynas Jankus mirė, eidamas 88 metus, — jam leido stovėti ne vien tautiniai dar tik atbundančios, bet ir jau laisve ir nepriklausomybe besidžiaugiančios lietuvių tautos kaikurių žymiųjų įvykių ir istorinių tarpsnių priešakyje. Martynas Jankus, dar gyvas būdamas, matė, kaip jo ilgo amžiaus idealai ir siekimai buvo įgyvendinti ir kaip jie vėl sugriuvo.

POLITINIAI SIEKIMAI

Martynas Jankus buvo pirmoje eilėje Mažosios Lietuvos žmogus ir veikėjas. Tik protarpiais jis buvo priverstas iš savo tėviškės pasitraukti, vis pasaulinių sūkurių, pasiekusių ir Mažąją Lietuvą, blaškomas. Pirmojo pasaulinio karo metu jis buvo tremtinys Rusijos gilumoje. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse nacių įsiveržimas Klaipėdos kraštan jį privertė ieškoti apsaugos Didžiojoje Lietuvoje. Iš ten raudonosios armijos artėjimas karo baigmėje — jį nubloškė į tolimą Vakarų Vokietiją, iš kurios jis jau nebegrįžo. Grįš tik jo pelenai...

Martyno Jankaus veikla nesiriboja vien tik Mažąja Lietuva. Ji nuolatos peržengdavo politines ribas, skyrusias Mažąją Lietuvą nuo Didžiosios. O jo politiniai siekimai — tai tų politinių ribų panaikinimas, kad lietuviai šiapus ir anapus tos ribos galėtų gyventi vienoje sujungtoje nepriklausomoje valstybėje.

Nuo "Aušros" laikų, kaip lietuvių tautinės sąmonės žadintojas, iki šiaurinės Mažosios Lietuvos dalies įjungimo į nepriklausomą Lietuvos valstybę, kaip aktyvus kovotojas už politinius siekimus, Martynas Jankus nepailstamai reiškėsi tautinės ir politinės kovos pirmosiose gretose.

POPULIARUS ASMUO

Iš savo gimtinės, esančios prie Rambyno, kaip plačios ir išsišakojusios veiklos centro, Martynas Jankus, dar jaunikaitis būdamas, drąsiai jungėsi į didžiuosius Lietuvos tautinius žygius. Jis vienas aktyviųjų aušrininkų. Jis vienas tųjų "birutininkų", kurie 1905m. Rusijoje ir Lietuvoje kilusioje revoliucijoje talkininkavo savo broliams lietuviams, sukilusiems prieš caro valdžią, organizavo revoliucininkų konspiratyvų susisiekimą su užsieniais, gabeno slaptą literatūrą ir ginklus per rusų-vokiečių sieną, priglaudė iš "anapus" atbėgusius maištininkus. 1917m. jis buvo lietuvių Petrapilio seimo dalyvis, jau tada kėlęs balsą už Mažosios ir Didžiosios Lietuvos sujungimą. Nežiūrint nuolatinės veiklos ir kovos Mažosiosios Lietuvos ribose ir reikaluose, Martyno Jankaus vaidmuo ryškiausias ten, kur ėjo kova už Mažosios Lietuvos atskyrimą nuo Vokietijos ir jos prijungimą prie laisvos Lietuvos valstybės, kai caro ir kaizerio valdžioms griūvant, Lietuvos išlaisvinimui ir Mažosios bei Didžiosios Lietuvos sujungimui brendo palankūs pasauliniai įvykiai.

Martynas Jankus yra vienas Prūsų Lietuvos Tautinės Tarybos organizatorių, Mažosios Lietuvos lietuvių vardu 1918m. reikalavusios Mažosios Lietuvos atskyrimo nuo Vokietijos. Kai šis reikalavimas, Klaipėdos kraštą išjungus iš Vokietijos ribų, iš dalies buvo įgyvendintas, Martynas Jankus, kaip Mažosios Lietuvos Gelbėjimo Komiteto pirmininkas, buvo vienas pirmųjų sukilėlių prieš aliantų okupaciją, kurios politika prieštaravo M.Jankaus ir jo bendradarbių siekiamiems idealams.

Nenuostabu, kad Martynas Jankus tapo vienas populiariausių asmenų tiek Mažojoje, tiek ypač Didžiojoje Lietuvoje, ryškiausiai simbolizavusių Mažosios ir Didžiosios Lietuvos tautinės tapatybės ir politinės vienybės idėją. Lietuvių tauta jam atsidėkojo visokia vieša pagarba, gatves ir mokyklas jo vardu pavadindama, ordinus jam suteikdama ir Kauno Karo Muziejaus sodelyje pastatydama jo biustą, kaip ypatingą pagarbos ženklą.

AKTYVUS POLITIKAS, RAŠYTOJAS, KALBĖTOJAS

Kilnių tautinių idealų besiekdamas ir už didžius politinius tikslus bekovodamas, Martynas Jankus išvystė labai šakotą veiklą. Jis tautinės sąmonės žadintojas, ypatingai "Aušros" metu. Jis aktyvus politikas Vokietijos parlamentinės monarchijos konstitucijos prasme: dalyvavęs rinkiminėje akcijoje už Mažosios Lietuvos lietuvių atstovo išrinkimą į Vokietijos Reichstagą. Jis net ir revoliucininkas ir maištininkas ne tik 1905, bet ir 1918m., kaip Prūsų Lietuvos Tautinės Tarybos narys, o taip pat ir 1923m. Klaipėdos kraštui sukilus. Jis spausdinto žodžio skelbėjas: dalyvavęs "Aušros" organizavime, leidime ir spausdinime. Jis rašyto lietuviško žodžio kūrėjas: parašęs eilę populiarių veikalėlių ir net savotiškomis eilėmis ėjęs į plunksnos kovą su savo priešais, ypatingai su visokiais atskalūnais nuo lietuvių tautos. Jis ir sakyto Žodžio valdytojas: dažnai stojęs tribūnon susirinkimuose ir mitinguose. Jis visuomenės organizatorius ir draugijų steigėjas: aktingai dalyvavęs tilžiškės "Birutės" steigime, kartu su Dovu Zaunium ir Jonu Smalakiu kūręs Lietuvių Konservatyvų Draugystės komitetą. Jis visuomenininkas plačiausia prasme, kur tik Mažosios Lietuvos bendrieji reikalai prašėsi viešo žodžio ar visuomeninės paramos. Jis vienas aktyviųjų šaulių sąjungos rėmėjų. Net ir tolimosios Amerikos lietuvių visuomenę jis pasiryžo sudominti Mažosios Lietuvos reikalais: 1926m., taipgi jau artėdamas prie septyniasdešimt amžiaus metų, kartu su Adomu Braku, apkeliavo lietuvių kolonijas šiame krašte. Jis, kartu su Vydūnu, kasmet Rambyno kalne rengiamų Joninių švenčių, anų reikšmingų tautinių demonstracijų prie Vokietijos valdžioje likusios Mažosios Lietuvos dalies sienų, nenuilstama siela ir nuolatinė atrama.

Niekas netvirtins, kad Martynas Jankus šioje plačioje ir šakotoje veikloje stovėjo vienas ir kad vien tiktai jo, be gausių bendradarbių veiklos ir kovos, buvo įgyvendinti siekiantieji idealai. Martynas Jankus, kaip ir kiti jo laiko patriotai ir kovotojai, gyveno lietuvių tautos istorijos tarpsnyje, kuris buvo palankus jų idealų ir siekimų įgyvendinimui. Tačiau laiko ir pasaulinių sąlygų sėkmingam išnaudojimui — reikėjo nepaprasto ryžto, didelio apdairumo ir ypatingo sugebėjimo.

SUBRENDO PAVOJINGOJ KOVOJ

Drąsi ir pavojinga kova buvo reikalinga. Daug stiprių priešų ir kietų kliūčių reikėjo nugalėti. Martynas Jankus išaugo, subrendo ir iškilo sunkioje ir pavojingoje kovoje. Iki Pirmojo Pasaulinio karo jis net devynis kartus Prūsijos valdžios buvo patupdytas "kalūzėn" už savo veiksmus ir darbus. Bet ne tik su valdžia jis kovojo, o ir su savo tautiečių "ciesoriškumu", tautiniu išsigimimu ir bendra tautiniams reikalams partija.

Priešu reikia laikyti taip pat ir medžiaginį nepriteklių, sunkinusį kovą su "dvarponiais" ir valdininkais ar su kreditoriais. Neklysime manydami, kad ir iškilusios įvairiausios naujos problemos nelengva buvo įveikti eilinį liaudies mokslą išėjusiam ir tik savamoksliškai išsilavinusiam Martynui Jankui.

Retai kam duota moralinė jėga ir charakterio stiprybė tokiose sąlygose ir su tokiais priešais stoti į rungtynes. Martyno Jankaus kovos ginklai buvo nei ypatingas išsilavinimas, nei medžiaginiai ištekliai, nei vertingi asmeniniai ryšiai. Tačiau jis buvo stipriai apsiginklavęs kitokiais ginklais — aštresniais ir ano meto sąlygose daug daugiau sveriančiais: nepaprastu patriotiniu užsidegimu, giliu tautinių ir politinių idealų įsisąmoninimu, nepalaužiama asmens drąsa ir kieta ištverme. Šių ypatybių apstumo dėka, Martynas Jankus iš eilinių Mažosios Lietuvos ūkininkaičių iškilo į savo tautos įvykių ir kovų priešakį. Dėl jų jis tapo vienu savo krašto istorijos kūrėjų ir savo tautos didžiųjų asmenybių.

Martyno Jankaus  asmuo, laikui bėgant, neišvengiamai išnyks vėlesnių lietuvių tautos kartų vaizduotėje. Tačiau jo vardas ir jo žygiai — niekada neišdils Lietuvos, ypatingai Mažosios Lietuvos, istorijos lapuose", — baigia savo straipsnį dr. Martynas Brakas.

Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 05 RAMBYNO IR BITĖNŲ IDILIJA