Sekmadienis, Birž 16th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 05 RAMBYNO IR BITĖNŲ IDILIJA

05 RAMBYNO IR BITĖNŲ IDILIJA - JONINĖS — TAUTINĖ MANIFESTACIJA

 

 

JONINĖS — TAUTINĖ MANIFESTACIJA

Kaip kiekvienos religinės šventės, taip ir Jonines Lietuvoje turėjo dar užsilikusias pagonybės laikų tam tikras tradicijas. Tos tradicijos įvairiose Lietuvos vietovėse buvo skirtingos, arba turėjo ir tų pačių tradicijų skirtingus aspektus. Amžiams slenkant, vis labiau krikščionybei įleidžiant lietuvių tautoje šaknis, daug kurie pagoniškosios kilmės papročiai pamažu pradėjo blėsti. Taip pat ir Joninių papročiai pamažu buvo beveik beišnykstą.

Mažosios Lietuvos lietuviai, ilgus amžius vokiškos okupacijos kamuojami, pirmieji metėsi ieškoti dvasinės stiprybės šaltinių senosios religijos lietuviškose liekanose.

Mažosios Lietuvos veikėjas Martynas Jankus, Zaunius ir kiti sumanė atgaivinti kai kuriuos lietuviškuosius papročius, Štai, 1884m. surengė Joninių išvakarėse Rambyno kalne didingą Joninių laužą su prasminga programa, kurioje buvo ne tik vaidila su vaidilutėmis, bet ir su atitinkamomis prakalbomis, skatinančiomis ištverti savo tautinėse aspiracijose, nepalūžti dvasia ir išlikti lietuviais.

Taip kasmet Rambyne buvo švenčiama Joninių išvakarėse. Būdinga yra, kad į šias iškilmes suplaukdavo žmonės iš tolimiausių Mažosios Lietuvos kampų. Tai buvo savotiška lietuvių tautinė manifestacija, iš kurios jie sėmėsi stiprybės atsispirti vokietinimo bangai. Atsikūrus Nepriklausomai Lietuvai, o kiek vėliau — prisijungus Mažosios Lietuvos daliai prie savo tautos kamieno, šios Joninių šventės buvo tęsiamos ir toliau. Į Rambyną nuvykdavo daug ir iš Didžiosios Lietuvos lietuvių, kurie kartu rengdavo Joninių laužo iškilmių programą. Be to, ir visoj Nepriklausomoj Lietuvoj buvo paplitusi Joninių laužo tradicija. Tuo tarpu Vilniaus krašte – okupacinė lenkų valdžia neleisdavo lietuviams rengti Joninių laužus.

Patriarchą Martyną Jankų Mažojoj Lietuvoj, jo gimtuosiuose Bitėnuose, o, kartu, ir visiškoj kaimynystėj esantį legendarinį Rambyno kalną lankė tūkstančiai, o gal ir šimtai tūkstančių žmonių, kaip iš Didžiosios, taip ir iš ten pat — Mažosios Lietuvos. Lankėsi tenai pavieniai žmonės, bet daugiausia — ekskursijos. Kas tie ekskursantai ir kokios tos ekskursijos? Tai kariai, šauliai, vyriausybės atstovai, moksleiviai, studentai, organizacijos, užsienio lietuviai ir mišrūs atsilankėlių sąstatai".

Šiame skyriuje, ryškindamas Bitėnų ir Rambyno aplinkumos idiliją, mėginsiu patiekti vienokių ar kitokių ekskursantų ir pavienių asmenų įspūdžius iš kelionės Rambynan ar Bitėnuosna, kartu — ir tuos įspūdžius, kurie įžvelgti vietoj — ne tik Rambyno kalne, bet ir Jankų sodyboj, jų šeimoj. Dabar pasiskaitykim tokių įspūdžių gabalą, patiektą raštu skautės Marytės:

 

Jūs esate čia: Naujienos Martynas Jankus 05 RAMBYNO IR BITĖNŲ IDILIJA