05 RAMBYNO IR BITĖNŲ IDILIJA - MARTYNAS JANKUS UŽŽIEBIA AUKURĄ IR LAUŽĄ
- Martynas Jankus
- Peržiūros: 8400
- 05 RAMBYNO IR BITĖNŲ IDILIJA
- M.LIETUVOS KOVOTOJO DUKRA ELZĖ JANKUTĖ
- RAMBYNO VAIDILUTĖ
- JONINĖS RAMBYNO KALNE
- TAI BUVO 1929 METŲ JONINĖSE
- JONINĖS — TAUTINĖ MANIFESTACIJA
- KELIONĖ Į RAMBYNĄ IR BITĖNUS
- MARTYNAS JANKUS IR SAUSIO 15
- KELIONĖ PO MŪSŲ LIETUVĄ (ĮSPŪDINGOS RAMBYNO IŠKILMĖS)
- MARTYNAS JANKUS UŽŽIEBIA AUKURĄ IR LAUŽĄ
- ANTRA JONINIŲ DIENA
- IŠKILMINGA JANKAUS PAGERBIMO APEIGA
- BITĖNAI ... FLENSBURGAS
- PAS MARTYNĄ JANKŲ BITĖNUOSE
- M.JANKUI GEDIMINO ORDINO ĮTEIKIMAS
- KAI PATRIARCHUI SUKAKO 80 METŲ AMŽIAUS
- ŠIMTMEČIO NUO M. JANKAUS GIMIMO SUKAKTIES PROGA
- Visi puslapiai
MARTYNAS JANKUS UŽŽIEBIA AUKURĄ IR LAUŽĄ
Programa buvo pradėta tuomet, kada Mažosios Lietuvos Patriarchas, senelis Martynas Jankus, nešinas degylą ir lydimas kelių uniformuotų šaulių, pirmiausia prie aukuro kalnelyje uždegė tradicinę ugnį, o paskui, atėjęs į vidurinę aikštę arčiau scenos padegė sukrautą didelį laužą. Tada jis pasakė trumpą kalbą, nušviesdamas šių iškilmių reikšmę ir pasveikindamas susirinkusius Rambynan svečius. Užbaigė savo kalbą, pasakydamas šiai iškilme pritaikintas eiles. Buvau priversta nusistebėti: jis toks senas, jau arti 80 metų, o turi tokią nuostabiai gerą atmintį toms eilėms išmokti!
Toliau sekė programa, kurią atliko Šilutės šaulių choras ir buvo suvaidintas Vydūno veikalas "Vėtra". Vaidino Klaipėdos Valstybės Teatro artistai. Vadovaujamą rolę turėjo panelė Pinkauskaitė, kurią aš susipažinau Kaune dešimt metų atgal, kada ji buvo Valstybės Dramos Teatre Kaune. Po to sekė kanklių muzikalinė dalis ir programa baigėsi aplink laužą, kur tęsėsi bendri dainavimai, linksmybės ir šokiai. Jiems grojo Dariaus ir Girėno vardo orkestras.
Tiesiog nėra žodžių apsakyti šiai programai. Reginys — nuostabiai didelis ir puikus. Tai yra pirmas iš gražiausių, kokį aš kada mačiau. Aplinkui visur tamsu, žerėjančios ugnys, prie kurių šokančiųjų šešėliai sudarė jausmą, tarytum senoviškų legendų dvasios žaistų aplink mus... Ir aš valandėlei mintimis perėjau į senus pagoniškus laikus, kada mūsų protėviai susirinkdavo į savo šventoves melstis. Tuo laiku pakilo mėnulis viršum pušų viršūnių ir viršum šventos ugnies kalnelyje, lyg palaiminimui susirinkusiųjų. Galbūt, visiškai taip, kaip būdavo senovėje, kai per šimtmečius iš šios šventovės vietos — jie siuntė savo maldas dievams ...
Viskas buvo taip gražu ir įspūdinga, kad aš tikrai džiaugiausi turėdama tokią laimę būti liudininke šių tradicinių ceremonijų. Mano troškimas čia atvykti ir pamatyti — tikrai nebuvo apviltas.
Tik po vidurnakčio mes palikome šį amfiteatrą ir, reikėtų pasakyti, išėjome net smarkokai sušalę vėsiame nakties ore. Nuvykom į raštinę su savo šeimininkais ir keletu kitų, kurie prisidėjo prie mūsų. Tenai gavom karštos kavos ir skanaus lietuviško kumpio bei kitokių užkandžių. Čia turėjom progą susipažinti su keletu šių iškilmių rengimo viršininkų – plk.Saladžium, šaulių s-gos vadu, plk. Liormanu, Klaipėdos rinktinės vadu, kurių organizacija rūpinosi šių iškilmių rengimu. Buvo įdomu stebėti, kaip jie duoda įsakymus ir nurodymus, paskirstydami pareigas kitos dienos iškilmėms.
Pagaliau, buvom pasiruošę grįžti į Pagėgius, tikrai užsitarnautam poilsiui, Juodkazių namuose. Nežiūrint puikios mėnesienos nakties — mes kuo ne visiškai sušalome. Taigi, buvo nepaprastai malonu įlįsti į minkštą mūsų šeimininkų lovą. Tai buvo apie 2 val. ryto, ir tik atsigulus supratom, kaip labai nuvargusios buvom po tokios didelės dienos.