Trečiadienis, Rugs 20th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Nusidėjėlė

Nusidėjėlė

Nusidėjėlė. Apie ką nutylėjo Evangelija pagal Joną 

Jėzus nuėjo į Alyvų kalną. Auštant jis vėl sugrįžo į šventovę. Visi žmonės ėjo pas Jėzų, kuriuos jis atsisėdęs mokė. Rašto žinovai ir fariziejai atvedė moterį, užkluptą svetimaujant ir, pastatę ją viduryje, tarė jam: „Mokytojau, šita moteris buvo užklupta svetimaujant. Įstatyme Mozė mums įsakė tokias užmušti akmenimis. O ką tu sakai?“ Jie tai sakė, norėdami išmėginti Jėzų, kad turėtų, kuo jį kaltinti. Bet Jėzus, pasilenkęs žemyn, ėmė rašyti pirštu ant žemės. Kai fariziejai ir rašto žinovai nesiliovė jo klausę, jis atsitiesė ir jiems tarė: „Kas jūsų be nuodėmės, tegul pirmas meta į ją akmenį“. Ir jis vėl pasilenkęs rašė ant žemės. Bet tie, kurie tai girdėjo, vienas po kito ėjo iš ten, pradedant vyresniaisiais, ir jis buvo paliktas vienas su moteria, buvusia viduryje. Atsitiesęs Jėzus jai tarė: „Moterie, kur jie yra? Niekas tavęs nepasmerkė?“ Ji tarė: „Niekas, viešpatie“. Jėzus tarė: „Nė aš tavęs nesmerkiu. Eik ir nuo dabar daugiau nenusidėk!“ Jono Evangelija  8; 1-11

 Kai pirmą kartą perskaičiau šias eilutes, parašytas dabar epigrafe, man iškilo trys klausimai.

Pirmas – kaip galėjo įvykti, kad žiaurūs teisėjai, susirinkę nuteisti moters už svetimavimą užmėtymu akmenimis, staiga tapo tokie gailestingi ir, paklausę savo sąžinės, paliko nusikaltėlę nenubaustą?

Antra – kodėl taip glaustai parašytoje Evangelijoje kelis kartus pažymėta tokia smulkmena, atrodytų, neatliekanti jokio vaidmens tolimesniame pasakojime? Gal paslaptis būtent tame, ką Kristus rašė pirštu ant smėlio?

Trečia – koks buvo tolesnis svetimavusios moters likimas?

Pradėjau ieškoti atsakymų į šiuos klausimus visomis man prieinamomis priemonėmis ir radau juos.

Jūs esate čia: Naujienos Nusidėjėlė